蜜桃交友

鈥濾isas Ra拧tas yra Dievo 寞kv臈ptas鈥�, ra拧o apa拧talas Paulius antrajame lai拧ke Timotiejui (2 Tim 3, 16). 鈥炁爒entosios Dvasios paakinti 啪mon臈s kalb臈jo Dievo vardu鈥�, nurodoma kitoje Naujojo Testamento vietoje (2 Pt 1, 21). Tai 艩ventojo Ra拧to dievi拧ko 寞kv臈pimo doktrina, kuri膮 skelbiame kaip tik臈jimo ties膮 I拧pa啪inime, kai sakome, jog 艩ventoji Dvasia 鈥瀔alb臈jo per prana拧us鈥�.

艩ventoji Dvasia, kuri 寞kv臈p臈 Ra拧tus, taip pat yra ta, kuri juos paai拧kina ir daro am啪inai gyvus ir veiklius. Tod臈l 艩ventasis Ra拧tas yra 寞kv臈ptas ir pats 寞kvepiantis. Tokiu b奴du 艩ventoji Dvasia t臋sia Ba啪ny膷ioje Prisik臈lusiojo darb膮. 

Gali atsitikti taip, kad tam tikra 艩ventojo Ra拧to i拧trauka, kuri膮 daugyb臋 kart懦 skait臈me be jokio ypatingo jaudulio, vien膮 dien膮, perskaityta su tik臈jimo ir maldingai nusiteikus, staiga nu拧vinta, tas tekstas mums prabyla, nu拧vie膷ia problem膮, su kuria susid奴r臈me, ar leid啪ia suvokti Dievo vali膮 tam tikroje situacijoje. 

D臈l ko taip 寞vyksta, jei ne d臈l 艩ventosios Dvasios suteiktos 拧viesos? 艩ventojo Ra拧to 啪od啪iai, veikiami Dvasios, pradeda 拧viesti. Tada galime suprasti, kokie teisingi Lai拧ko 啪ydams 啪od啪iai: 鈥濪ievo 啪odis yra gyvas, veiksmingas, a拧tresnis u啪 bet kok寞 dvia拧men寞 kalavij膮. (...) Jis teisia 拧irdies sumanymus bei mintis.鈥�

Ba啪ny膷ia maitinasi dvasiniu 艩ventojo Ra拧to skaitymu 鈥� skaitymu vedant 艩ventajai Dvasiai, kuri ir 寞kv臈p臈 艩vent膮j寞 Ra拧t膮. Pastarojo centre, tarsi visk膮 ap拧vie膷iantis 拧vyturys, yra Kristaus mirties ir prisik臈limo 寞vykis, kuris i拧pildo i拧ganymo plan膮, 寞gyvendina visas prana拧ystes, atskleid啪ia visus pasl臈ptus sl臈pinius. Tai yra tikrasis raktas, padedantis skaityti vis膮 Biblij膮.

Aprei拧kimo knygos 啪od啪iais, Avin臈lis atv臈r臈 鈥瀔nygos ritin寞, prira拧yt膮 i拧 vidaus ir i拧 lauko, u啪antspauduot膮 septyniais antspaudais鈥� ( 啪r. Apr 5) Ba啪ny膷ia, Kristaus nuotaka, yra 寞galiota 寞kv臈ptojo teksto ai拧kintoja, jo autenti拧ko skelbimo tarpinink臈. Kadangi Ba啪ny膷ia yra apdovanota 艩vent膮ja Dvasia, ji yra 鈥瀟iesos ramstis ir atrama鈥� (啪r. 1 Tim 3, 15). Jos u啪duotis 鈥� pad臈ti tikintiesiems ir tiems, kurie ie拧ko tiesos, teisingai suprasti biblinius tekstus.

Vienas i拧 b奴d懦 dvasi拧kai skaityti Dievo 啪od寞, yra lectio divina praktika, asmeniniam ir meditaciniam 艩ventojo Ra拧to i拧traukos skaitymui skirtas dienos laikas.

鈥濼ai i拧 ties懦 svarbu: kiekvien膮 dien膮 skirk laiko Dievo 啪od啪iui. Jei laiko yra daugiau 鈥� medituok, 寞siskaityk. Labai patariu tur臈ti ki拧enin臋 Evangelij膮, ne拧iotis j膮 su savimi, tur臈ti rankin臈je. Kai esate kelion臈je ar turite laisv膮 minut臋, paimkite j膮 ir perskaitykite i拧trauk膮. Tai turi didel臈s reik拧m臈s gyvenimui鈥�, 鈥� sak臈 popie啪ius.

Kitas tobulas dvasinis 艩ventojo Ra拧to skaitymo b奴das yra bendruomeninis, ypa膷 liturgini懦 apeig懦 metu, per 拧vent膮sias Mi拧ias. Jis leid啪ia pamatyti, kaip Senajame Testamente pateiktas 寞vykis ar mokymas visi拧kai i拧sipildo Kristaus Evangelijoje. Homilija turi pad臈ti perkelti Dievo 啪od寞 i拧 knygos 寞 gyvenim膮. Homilija neturi vir拧yti a拧tuoni懦 minu膷i懦, nes po to 啪moni懦 d臈mesys susilpn臈ja. Pakanka vieno vaizdinio, vienos 寞啪valgos, vienos emocijos, vieno paskatinimo veikti.

Tarp daugyb臈s Dievo 啪od啪i懦, kuriuos kasdien girdime Mi拧iose ar Valand懦 liturgijoje, visada yra vienas, skirtas b奴tent mums. Jis lie膷ia 拧ird寞. Priimtas 拧irdimi, jis gali nu拧viesti m奴s懦 dien膮 ir gaivinti m奴s懦 mald膮. Reikia stengtis, kad jis neskamb臈t懦 tu拧膷iai.

Baigdamas savo katechez臋, popie啪ius pasidalijo 寞啪valga, kuri gali pad臈ti pamilti Dievo 啪od寞. Kaip ir tam tikri muzikos k奴riniai, 艩ventasis Ra拧tas taip pat turi pagrindin臋 tem膮, nuo prad啪ios iki pabaigos. Biblijoje tokia tema yra Dievo meil臈. Visa Biblija, sako 拧ventasis Augustinas, pasakoja tik apie Dievo meil臋. 艩v. Grigalius Didysis 艩vent膮j寞 Ra拧t膮 vadino 鈥濾isagalio Dievo lai拧ku savo k奴riniui鈥�, tarsi jaunikio lai拧ku savo nuotakai, ir ragino i拧mokti 鈥濪ievo 啪od啪iuose pa啪inti Dievo 拧ird寞鈥�.

鈥濧psireik拧damas neregimasis Dievas i拧 did啪ios meil臈s prabyla 啪mon臈ms kaip draugams ir su jais kalbasi, nor臈damas juos pakviesti ir priimti 寞 savo bendryst臋鈥�, 鈥� t臋sia Vatikano II Susirinkimas (啪r. Dei Verbum, 2). 

鈥濼egul 艩ventoji Dvasia, 寞kv臈pusi Ra拧tus ir dabar dvelkianti i拧 j懦, padeda mums suvokti 拧i膮 Dievo meil臋 konkre膷iose m奴s懦 gyvenimo situacijose鈥�, 鈥� sak臈 艩ventasis T臈vas, dar kart膮 paragin臋s kasdien perskaityti kelet膮 Evangelijos eilu膷i懦. Tokiu b奴du Dievo 啪odyje esanti 艩ventoji Dvasia mums taps labai artima. (RK / Vatican News)