蜜桃交友

Pirmaisiais trimis am?iais Ba?ny?ia nejaut? poreikio tiksliai suformuluoti savo tik?jim? ? ?vent?j? Dvasi?. Seniausiame Ba?ny?ios tik?jimo i?pa?inime, vadinamame Apa?tal? tik?jimo i?pa?inimu, paskelbus: ?Tikiu Diev? T?v?, dangaus ir ?em?s Kūr?j?, ir J?z? Krist?“, kuris gim?, mir?, nu?eng? ? pragarus, prisik?l? ir ??eng? ? dang?, priduriama –?[Tikiu] ? ?vent?j? Dvasi?“, be jokio tolimesnio apra?ymo.

Tai erezija pastūm?jo Ba?ny?i? patikslinti savo tik?jim?. Kai ?is procesas prasid?jo – su ?v. Atanazijumi IV a. – būtent ?ventosios Dvasios pa?ventinan?io ir sudievinan?io veikimo patirtis leido Ba?ny?iai būti visi?kai tikra Dvasios dievyste. Tai ?vyko 381 m. Konstantinopolio ekumeniniame susirinkime, kuris ?ventosios Dvasios dievi?kum? apibr??? gerai ?inomais ?od?iais, kartojamais ir ?iandien: ?Tikiu ? ?vent?j? Dvasi?, Vie?pat? Gaivintoj?, kylan?i? i? T?vo ?[ir Sūnaus], su T?vu ir Sūnumi garbinam? ir ?lovinam?, kalb?jusi? per prana?us.“

Sakyti, kad ?ventoji Dvasia yra ?Vie?pats“, rei?kia sakyti, kad ji dalijasi Dievo ?vie?patyste“, priklausan?ia Kūr?jui, o ne kūrini? pasauliui. Stipriausias teiginys yra tas, kad jai priklauso tokia pati ?lov? ir garbinimas, kaip T?vui ir Sūnui. Tai lygios garb?s argumentas, brangus ?v. Bazilijui Did?iajam, kuris buvo pagrindinis ?i? ?od?i? autorius. ?ventoji Dvasia yra Vie?pats, yra Dievas.

Susirinkimo apibr??imas buvo ne paskutinis ta?kas, bet nauja prad?ia. Jei pa?velgsime giliau nei istorin?s prie?astys, trukd?iusios ai?kiau patvirtinti ?ventosios Dvasios dievi?kum?, pamatysime, jog jis ramiai sau buvo skelbiamas Ba?ny?ios apeigose ir teologijoje. Jau ?v. Grigalius Nazianzietis tuoj po Konstantinopolio Susirinkimo be didesni? abejoni? tvirtino: ?Tad ar ?ventoji Dvasia yra Dievas? ?inoma! Ar ji yra konsubstanciali? Taip, jei ji yra tikras Dievas“ (Oratio 31, 5.10).

K? mums, ?iandienos tikintiesiems, sako tik?jimo i?pa?inimo ?od?iai apie ?vent?j? Dvasi?, kuriuos kiekvien? sekmadien? skelbiame per Mi?ias, klaus? popie?ius. 

Praeityje daugiausia diskusij? k?l? teiginys, kad ?ventoji Dvasia ?kyla i? T?vo“. Lotyni?koji Ba?ny?ia netrukus ?? teigin? papild?, Mi?i? Credo pridurdama, kad ?ventoji Dvasia ?taip pat kyla i? Sūnaus“. Kadangi lotyni?kai ?ir i? Sūnaus“ skamba ?Filioque“, tai dav? prad?i? ?iuo vardu ?inomam gin?ui, kuris buvo daugelio gin?? ir skilim? tarp Ryt? ir Vakar? Ba?ny?i? prie?astis (arba pretekstas). Ta?iau tai kitas klausimas, be to, jis tarp Ba?ny?i? gimusio dialogo atmosferoje prarado praeities a?trum? ir leid?ia tik?tis, kad abi pus?s priims viena kit? ir sutars, jog tai vienas i? pagrindini? vadinam?j? ?sutaikyt? skirtum?“. Tarp krik??ioni? yra daug skirtum?. Vienas priklauso ?iai mokyklai, kitas – protestantas, tre?ias – dar kitoks. Bet svarbu, kad ?ie skirtumai būt? ?susitaik?“ meil?je ir bendroje kelion?je.

Per?eng? ?? slenkst?, galime ?iandien geriau matyti mums svarbiausi? aspekt?, kuris skelbiamas Credo eilut?je – ?ventoji Dvasia ?gaivina“, teikia gyvenim?. Kok? gyvenim? suteikia ?ventoji Dvasia? Prad?ioje, sukūrimo metu, Dievo kv?ptel?jimas suteik? Adomui natūrali? gyvyb?, i? ?em?s dulki? nulipdytas ?mogus tapo ?gyva būtybe“ (?r. Pr 2, 7). O dabar, naujosios kūrinijos laiku, ?ventoji Dvasia tikintiesiems suteikia nauj? gyvenim?, Kristaus gyvenim?, antgamtin? gyvenim?, Dievo vaik? gyvenim?. Tod?l apa?talas Paulius gali pabr??ti: ?Juk gyvyb? teikiantis Dvasios ?statymas i?vadavo tave i? nuod?m?s ir mirties ?statymo (Rom 8, 2).

Kokia yra did?ioji ir guod?ianti ?inia mums? Ta, kad ?ventosios Dvasios mums dovanotas gyvenimas yra am?inasis gyvenimas! Tik?jimas i?laisvina mus i? siaubo, kai tenka pripa?inti, kad viskas ?ia baigiasi, kad ?em?je negalima i?silaisvinti i? kan?ios ir neteisingumo karaliavimo ?em?je.

Tuo tarpu kiti Pauliaus ?od?iai mus u?tikrina: ?Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris J?z? prik?l? i? numirusi?, tai jis – prik?l?s i? numirusi? Krist? J?z? – atgaivins ir jūs? mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenan?ia jumyse“ (Rom 8, 11). ?Dvasia gyvena mumyse, yra mumyse“, – pakartojo Pranci?kus.

Purenkime ?? tik?jim? ir at?vilgiu t?, kurie, da?nai ne d?l savo kalt?s, jo neturi ir neranda gyvenimo prasm?s. Ir nepamir?kime pad?koti tam, kuris savo mirtimi d?l mūs? gavo ?i? ne?kainojam? dovan?, sak? popie?ius. (RK / Pope)