蜜桃交友

Prad啪ios knygoje primenama, jog esame sutverti i拧 dulki懦 ir dulk臈mis v臈l pavirsime (啪r. Pr 3, 19). O 啪odis 鈥瀗uolankus鈥� arba 鈥瀔uklus鈥� (umile) yra kil臋s, pa啪ym臈jo popie啪ius, i拧 lotyni拧ko 啪od啪io humus (鈥炁緀尘臈鈥�). Tuo tarpu matome, kad 啪mogaus 拧irdyje da啪nai gimsta labai pavojingos visagalyb臈s manijos.

Kad i拧silaisvintume i拧 puikyb臈s, reikia visai nedaug: pakanka kontempliuoti 啪vaig啪d臈t膮 dang懦, kad teisingai suvoktum臈me save. 鈥濳ai pasi啪i奴riu 寞 tavo dang懦, 鈥� tavo pir拧t懦 darb膮, 鈥� 寞 m臈nul寞 ir 啪vaig啪des, kuriuos tu pritvirtinai, 鈥� kas yra 啪mogus, kad j寞 atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo r奴piniesi?鈥�, 鈥� stebisi psalmininkas (啪r. Ps 8, 4鈥�5). O 拧iuolaikinis mokslas leid啪ia pamatyti dar platesn寞 horizont膮 ir tuo pat metu geriau suprasti mus supan膷i膮 ir mumyse esan膷i膮 paslapt寞. 

Palaiminti 啪mon臈s, kurie 拧irdyje i拧saugo savo ma啪umo suvokim膮: jie yra apsaugoti nuo arogancijos. Savo Palaiminimuose J臈zus vis懦 pirma juos ir pamini : 鈥濸alaiminti turintys vargdienio dvasi膮, nes j懦 yra dangaus karalyst臈鈥� (Mt 5, 3). 艩is pirmasis palaiminimas yra pagrindas kitiems, i拧vardintiems po to: romumas, gailestingumas, 拧irdies tyrumas gimsta i拧 vidinio savojo ma啪umo supratimo, nuolankumas yra tarsi durys kitoms doryb臈ms. 

Jau pirmuose Evangelijos puslapiuose matome, jog viskas yra pagr寞sta nuolankumu. Angelas perduoda savo 啪ini膮 ne prie Jeruzal臈s vart懦, o Nazarete, nuo拧aliame Galil臈jos kaimelyje, apie kur寞 buvo sakoma 鈥� 鈥濧r i拧 ten gali b奴ti kas gero?鈥� O b奴tent ten pasaulis atgim臈. I拧rinkt膮ja tapo ne tarp p奴k懦 u啪augusi karalait臈, o niekam ne啪inoma mergait臈 鈥� Marija. Ji pati pirmoji stebisi, kad b奴tent jai angelas perdav臈 Dievo 啪ini膮. Jos pa拧lovinimo giesm臈je 鈥� Magnificat 鈥� 拧i nuostaba gerai matoma: 鈥濵ano siela 拧lovina Vie拧pat寞, mano dvasia d啪iaugiasi Dievu, savo Gelb臈toju, nes jis pa啪velg臈 寞 苍耻辞濒补苍办颈膮 savo tarnait臋鈥� (Lk 1, 46鈥�48). Galima pasakyti, kad b奴tent savo ma啪umu Marija patrauk臈 Diev膮.

Ir po angelo aprei拧kimo Marija labai serg臈josi lipti ant scenos. Pirmasis jos sprendimas po angelo 啪inios 鈥� vykti 寞 Jud臈jos kalnus pas El啪biet膮 ir pad臈ti jai paskutiniais n臈拧tumo m臈nesiais. Ta膷iau kas mato 拧寞 gest膮? Niekas, i拧skyrus Diev膮. Atrodo, kad Mergel臈 visada nori likti pasisl臈pusi. Net ir tada, kai viena moteris i拧 minios garsiai paskelb臈 鈥� 鈥濸alaimintos 寞s膷ios, kurios tave ne拧iojo, ir kr奴tys, kurias 啪indai!鈥� 

J臈zus tuoj pat atitar臈: 鈥濪ar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo 啪od啪io ir jo laikosi鈥� (啪r. Lk 11, 27鈥�28). Net ir 拧ven膷iausia tiesa apie Marijos gyvenim膮 鈥� buvimas Dievo Motina 鈥� netampa motyvu puikuotis prie拧 kitus 啪mones. Pasaulyje, kuriame siekiama pasirodyti prie拧 kitus, rodyti, kad esi prana拧esnis u啪 kitus, Marija, remdamasi Dievo malon臈s galia, ry啪tingai eina prie拧inga kryptimi.

Galime 寞sivaizduoti, kad ir jai teko patirti sunki懦 akimirk懦, dien懦, kai tik臈dama 臈jo 寞 ne啪inomyb臋. Ta膷iau jos nuolankumas d臈l to nesusvyravo, tai buvo tarsi granite i拧kalta jos doryb臈: visada ma啪a, visada laisva nuo ambicij懦. 艩is jos ma啪umas tuo pat metu buvo jos nenugalima j臈ga: b奴tent ji liko kry啪iaus pap臈d臈je, kai 寞 拧ipulius sudu啪o triumfuojan膷io Mesijo iliuzija.

B奴tent Marija prie拧 Sekmines surinko b奴r寞 mokini懦, kurie, kilus audrai, nesugeb臈jo greta J臈zaus i拧tverti n臈 valandos ir j寞 apleido. 

Nuolankumas yra viskas. Jis gelbsti mus nuo piktojo ir nuo pavojaus tapti jo bendrininkais. Jis yra taikos pasaulyje ir Ba啪ny膷ioje 拧altinis, o kur jo n臈ra 鈥� ten karas ir pasidalijimai. Dievas dav臈 mums kaip nuolankumo pavyzd寞 J臈z懦 ir Marij膮, m奴s懦 i拧ganymui ir m奴s懦 laimei. (RK / Vatican News)