Tre?iadienio katechez?: doryb?, kuri atveria duris kitoms doryb?ms
Prad?ios knygoje primenama, jog esame sutverti i? dulki? ir dulk?mis v?l pavirsime (?r. Pr 3, 19). O ?odis ?nuolankus“ arba ?kuklus“ (umile) yra kil?s, pa?ym?jo popie?ius, i? lotyni?ko ?od?io humus (??em?“). Tuo tarpu matome, kad ?mogaus ?irdyje da?nai gimsta labai pavojingos visagalyb?s manijos.
Kad i?silaisvintume i? puikyb?s, reikia visai nedaug: pakanka kontempliuoti ?vaig?d?t? dang?, kad teisingai suvoktum?me save. ?Kai pasi?iūriu ? tavo dang?, – tavo pir?t? darb?, – ? m?nul? ir ?vaig?des, kuriuos tu pritvirtinai, – kas yra ?mogus, kad j? atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“, – stebisi psalmininkas (?r. Ps 8, 4–5). O ?iuolaikinis mokslas leid?ia pamatyti dar platesn? horizont? ir tuo pat metu geriau suprasti mus supan?i? ir mumyse esan?i? paslapt?.
Palaiminti ?mon?s, kurie ?irdyje i?saugo savo ma?umo suvokim?: jie yra apsaugoti nuo arogancijos. Savo Palaiminimuose J?zus vis? pirma juos ir pamini : ?Palaiminti turintys vargdienio dvasi?, nes j? yra dangaus karalyst?“ (Mt 5, 3). ?is pirmasis palaiminimas yra pagrindas kitiems, i?vardintiems po to: romumas, gailestingumas, ?irdies tyrumas gimsta i? vidinio savojo ma?umo supratimo, nuolankumas yra tarsi durys kitoms doryb?ms.
Jau pirmuose Evangelijos puslapiuose matome, jog viskas yra pagr?sta nuolankumu. Angelas perduoda savo ?ini? ne prie Jeruzal?s vart?, o Nazarete, nuo?aliame Galil?jos kaimelyje, apie kur? buvo sakoma – ?Ar i? ten gali būti kas gero?“ O būtent ten pasaulis atgim?. I?rinkt?ja tapo ne tarp pūk? u?augusi karalait?, o niekam ne?inoma mergait? – Marija. Ji pati pirmoji stebisi, kad būtent jai angelas perdav? Dievo ?ini?. Jos pa?lovinimo giesm?je – Magnificat – ?i nuostaba gerai matoma: ?Mano siela ?lovina Vie?pat?, mano dvasia d?iaugiasi Dievu, savo Gelb?toju, nes jis pa?velg? ? nuolanki? savo tarnait?“ (Lk 1, 46–48). Galima pasakyti, kad būtent savo ma?umu Marija patrauk? Diev?.
Ir po angelo aprei?kimo Marija labai serg?josi lipti ant scenos. Pirmasis jos sprendimas po angelo ?inios – vykti ? Jud?jos kalnus pas El?biet? ir pad?ti jai paskutiniais n??tumo m?nesiais. Ta?iau kas mato ?? gest?? Niekas, i?skyrus Diev?. Atrodo, kad Mergel? visada nori likti pasisl?pusi. Net ir tada, kai viena moteris i? minios garsiai paskelb? – ?Palaimintos ?s?ios, kurios tave ne?iojo, ir krūtys, kurias ?indai!“
J?zus tuoj pat atitar?: ?Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo ?od?io ir jo laikosi“ (?r. Lk 11, 27–28). Net ir ?ven?iausia tiesa apie Marijos gyvenim? – buvimas Dievo Motina – netampa motyvu puikuotis prie? kitus ?mones. Pasaulyje, kuriame siekiama pasirodyti prie? kitus, rodyti, kad esi prana?esnis u? kitus, Marija, remdamasi Dievo malon?s galia, ry?tingai eina prie?inga kryptimi.
Galime ?sivaizduoti, kad ir jai teko patirti sunki? akimirk?, dien?, kai tik?dama ?jo ? ne?inomyb?. Ta?iau jos nuolankumas d?l to nesusvyravo, tai buvo tarsi granite i?kalta jos doryb?: visada ma?a, visada laisva nuo ambicij?. ?is jos ma?umas tuo pat metu buvo jos nenugalima j?ga: būtent ji liko kry?iaus pap?d?je, kai ? ?ipulius sudu?o triumfuojan?io Mesijo iliuzija.
Būtent Marija prie? Sekmines surinko būr? mokini?, kurie, kilus audrai, nesugeb?jo greta J?zaus i?tverti n? valandos ir j? apleido.
Nuolankumas yra viskas. Jis gelbsti mus nuo piktojo ir nuo pavojaus tapti jo bendrininkais. Jis yra taikos pasaulyje ir Ba?ny?ioje ?altinis, o kur jo n?ra – ten karas ir pasidalijimai. Dievas dav? mums kaip nuolankumo pavyzd? J?z? ir Marij?, mūs? i?ganymui ir mūs? laimei. (RK / Vatican News)
