Popie?iaus katechez?: meil? – vienintel?, kuri i?lieka
Kai kalbame apie dievi?k?j? meil?s doryb?, sak? Pranci?kus, atsimename gars?j? ?v. Pauliaus Pirmojo lai?ko korintie?iams himn? meilei, kuris baigiasi ?od?iais: ?Dabar pasilieka tik?jimas, viltis ir meil? – ?is trejetas, bet did?iausia jame yra meil?“ (1 Kor 13, 13). Pasak Pranci?kaus, ?iuos ?od?ius Paulius ra?? bendruomenei, kuri toli gra?u nebuvo tobula. Korinto krik??ionys buvo susiprie?in?, tarp j? buvo rimt? nesutarim?, buvo toki?, kurie man? es? visada teisūs ir neklaus? kit?, laikydami juos prastesniais. Gali būti, kad kai kuriems Korinto krik??ioni? bendruomen?s nariams Pauliaus ?od?iai buvo nesuprantami. Nes i? ties? sunku suprasti himn? apie meil?, jei ?mogus mano visk? ?in?s ir nesijau?ia es?s nusid?j?lis, kaip kiti. Pagaliau dauguma ?moni?, jei j? paklaustum, kas yra meil?, atsakyt?, kad meil?, kaip ir draugyst? bei ?eima, jiems yra labai svarbi vertyb?. Apie meil? kalba visi, ji nuo seno skamba dainose, o ?iandien j? da?nai girdime ?iuolaikini? influenceri? lūpose. Ta?iau, kas gi i? tikr?j? yra meil??
Paulius savo lai?ke Korinto bendruomenei kalba apie kitoki? meil?. Ne apie toki? meil?, kuri save kelia auk?tyn, bet apie t?, kuri nusileid?ia, pasilenkia; ne apie t?, kuri ima, bet apie t?, kuri duoda; ne apie t?, kuri visiems rodosi, bet t?, kuri yra pasl?pta. Paulius sielojasi, kad jo laik? Korinte, kaip da?nai ir mūs? dienomis, vyrauja sumai?tis ir dievi?kosios meil?s doryb?s, tai yra tos meil?s, kurios ?altinis yra Dievas, nesimato n? p?dsako. Ir nors visi apie save mano, kad yra geri ?mon?s, kad myli savo ?eim? ir draugus, i? tikr?j? jie labai ma?ai ?ino apie Dievo meil?.
Antikos laik? krik??ionys tur?jo kelet? graiki?k? ?od?i? meilei apibr??ti. Galiausiai atsirado ?odis ?agap?“, kur? paprastai ver?iame kaip ?artimo meil?“. I? ties?, t?s? Pranci?kus, krik??ionys geba myl?ti visomis pasaulio meil?mis: jie ?simyli, kaip visi kiti, jie patiria palaim?, kuri? teikia draugyst?. Jie taip pat jau?ia meil? t?vynei ir visuotin? meil? visai ?monijai. Ta?iau yra ir didesn? meil?, kylanti i? Dievo ir nukreipta ? Diev?, leid?ianti mus myl?ti Diev?, tapti jo draugais, leid?ianti mus myl?ti savo artim? taip, kaip Dievas j? myli. ?i meil? skatina mus eiti ten, kur ?mogi?kai patys neitume: tai meil? varg?ams, meil?s nemylintiems ir ned?kingiems. Tai meil? tam, ko niekas nemyli, netgi prie?ui. Tai dievi?koji meil?, nes ji ateina i? Dievo, j? mumyse paskatina ?ventoji Dvasia.
?i meil? nelengva. I? ties? ne?manoma taip myl?ti, jei negyvename Dieve. Mūs? ?mogi?koji prigimtis ver?ia mus spontani?kai myl?ti tai, kas gera ir gra?u. Vardan idealo galime būti dosnūs ir nuveikti heroji?kus darbus. Ta?iau Dievo meil? pranoksta ?iuos kriterijus. Krik??ioni?koji meil? priima tai, kas nemylima, dovanoja atleidim?. Tai tokia dr?si meil?, kad atrodo beveik ne?manoma. Ta?iau tai vienintel? meil?, kuri i?liks po mūs?. ?i meil? yra tarsi siauri vartai, pro kuriuos turime ??engti ? Dievo karalyst?.
Katechez?s pabaigoje popie?ius primin?, kad u?baig? ?? gyvenim? būsime teisiami ne pagal bendr? meil?, o būtent pagal artimo meil?, pagal tai, kaip mes j? liudijome. J?zus mums sako: ?Visa, k? padar?te vienam i? ?it? ma?iausi?j? mano broli?, man padar?te“. (jm / Pope)
