蜜桃交友

Popie啪ius Pranci拧kus savo naujojoje enciklikoje ra拧o, kad 鈥濳ristus parod臈 savo meil臈s mums gyl寞 ne ilgais paai拧kinimais, bet konkre膷iais veiksmais. Nagrin臈dami jo bendravim膮 su kitais, galime suprasti, kaip jis elgiasi su kiekvienu i拧 m奴s懦鈥�.

B奴dami graiki拧kojo racionalizmo, pokrik拧膷ioni拧kojo idealizmo, materializmo, o 拧iandien 鈥� takios individualizmo kult奴ros vaikai, sunkiai suprantame, jog krik拧膷ionyb臈s negalima supaprastinti iki teorijos, filosofijos, moralini懦 taisykli懦 rinkinio ar net sentimentali懦 emocij懦 srauto. Prie拧ingai, ji yra susitikimas su gyvu Asmeniu.

Supratimas, kaip jis mus myli, kaip jis mus traukia ir kvie膷ia, ir santyki懦 u啪mezgimas su juo negali b奴ti susiaurintas iki samprotavim懦, kult奴rin臈s tapatyb臈s, kuria reikia puikuotis, ar taisykli懦 啪inyno, kuriuo prireikus galima pasinaudoti. 

Suprasti, kaip J臈zus mus myli, yra 拧irdies reikalas: tai veiksm懦, 啪vilgsni懦 ir 啪od啪i懦 istorija. Tai draugyst臈s istorija, 拧irdies reikalas.

鈥濧拧 esu mano 拧irdis, 鈥� ra拧o Petro 寞p臈dinis, 鈥� nes mano 拧irdis yra tai, kas mane i拧skiria, formuoja mano dvasin臋 tapatyb臋 ir suteikia man bendryst臋 su kitais 啪mon臈mis.鈥�

Popie啪ius Pranci拧kus sako, kad galime suprasti, kaip J臈zus mus myli, 鈥瀟yrin臈dami jo bendravim膮 su kitais鈥�, t. y. apm膮stydami Evangelijos epizodus ir leisdami sau nustebti, kad tokie susitikimai ir toliau vyksta aplink mus, galb奴t ten, kur ma啪iausiai to tikim臈s.

Steb臈dami, kaip jis elgiasi, matome, kad J臈zus vis膮 savo d臈mes寞 skiria 鈥瀉tskiriems 啪mon臈ms ir pirmiausia j懦 problemoms bei poreikiams鈥�. Tai, k膮 si奴lo Nazarietis, yra 鈥瀌raugams b奴dingas tarpusavio priklausomyb臈s jausmas鈥�.

Jis at臈jo, 寞veik臈 visus atstumus ir priart臈jo prie m奴s懦, kaip yra arti papras膷iausi ir kasdieniai gyvenimo dalykai. I拧 tikr懦j懦 jis turi dar vien膮 vard膮 鈥� Emanuelis, rei拧kiant寞 鈥濪ievas su mumis鈥�, Dievas arti m奴s懦 gyvenimo, gyvenantis tarp m奴s懦. Dievo S奴nus 寞sik奴nijo ir apipl臈拧臈 pats save, tapdamas tarnu ir aukodamasis i拧 meil臈s.

Susitikti su krik拧膷ioni拧kuoju tik臈jimu rei拧kia susitikti su Kristaus 拧irdimi, negalin膷ia likti abejinga, kuri, apimdama mus savo begaliniu gailestingumu, kvie膷ia mus sekti jo pavyzd啪iu.

Ir tai turi socialini懦 pasekmi懦, nes pasaulis, patek臋s 寞 kar懦, socialinio ir ekonominio disbalanso, vartotoji拧kumo ir ne啪moni拧ko technologij懦 naudojimo gniau啪tus, 鈥瀏ali keistis, prad臈damas nuo 拧irdies鈥�.

Taigi, enciklika Dilexit nos tampa viso popie啪iaus Pranci拧kaus pontifikato interpretaciniu raktu, pa啪ym臈jo Andrea Tornielli, 艩ventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos redakcij懦 direktorius.

(D沤/Pope)