Vatikano pa拧tas mini Romos bazilikos ir Gardino Dievo Motinos paveikslo sukaktis
Kaip 啪inia, 313 metais Romos imperijoje, po 寞vairi懦 persekiojim懦 ir represavimo bang懦, buvo pripa啪inta krik拧膷ioni懦 tik臈jimo laisv臈. Netrukus imperatoriaus Konstantino potvarkiais buvo pastatydintos 寞vairios krik拧膷ioni懦 religijai ir bendruomenei skirtos 拧ventov臈s.
Viena i拧 pirm懦j懦 鈥� ant Romos Celijaus kalvos pastatyta bazilika. Ji i拧kilo sklype, susijusiame su Lateran懦 gimini懦, kurioms priklaus臈 ne vienas 啪inomas Romos veik臈jas, istorija. Am啪i懦 b臈gyje j懦 vardas tapo vietovard啪iu.
324 metais nauj膮j膮 bazilik膮 konsekravo popie啪ius Silvestras I, ji buvo dedikuota I拧ganytojui. IX am啪iuje popie啪ius Sergijus III dedikacij膮 i拧pl臈t臈, pridurdamas 艩v. Jono Krik拧tytojo vard膮, o dar v臈liau Liucijus II prid臈jo 艩v. Jono Evangelisto vard膮. Tod臈l oficialus ba啪ny膷ios pavadinimas yra toks 鈥� popie啪i拧koji 艩v膷. I拧ganytojo ir 拧vent懦j懦 Jono Krik拧tytojo bei Jono Evangelisto bazilika.
Laterano bazilika 鈥� popie啪iaus katedra 鈥� yra tituluojama vis懦 pasaulio ba啪ny膷i懦 鈥濵otina ir Galva鈥�. Konstantino statydinta bazilika buvo kelis kartus perstatyta, prie jos buvo i拧kil臋 ir popie啪i懦 r奴mai. Nors XIV a. pabaigoje popie啪i懦 rezidencija buvo perkelta prie 艩v. Petro bazilikos, ta膷iau iki 拧iol Laterano bazilika yra popie啪iaus, kaip Romos vyskupo, katedra.
Baltarusijoje esan膷io Gardino istorija kelet膮 am啪i懦 buvo glaud啪iai susijusi su Lietuvos Did啪iosios Kunigaik拧tyst臈s gyvenimu. Jo svarba svyravo, priklausomai nuo ekonomikos b奴kl臈s, kar懦 ir geopolitikos, ta膷iau Gardinas neabejotinai buvo vienas i拧 svarbiausi懦 visos Kunigaik拧tyst臈s centr懦, kaip liudija 1673 met懦 寞statymas, nurod臋s, jog kas tre膷ias Abiej懦 Taut懦 Respublikos (ATR) seimas turi b奴ti su拧auktas b奴tent Gardine. 1793 m. Gardine susirinko paskutinis Respublikos Seimas, o 1795 m. karalius Stanislovas Augustas paskelb臈 apie Abiej懦 Taut懦 Respublikos, kurios teritorijas i拧sidalino kitos galyb臈s, valdovo posto atsisakym膮.
Ta膷iau kai 1664 metais Dievo Motinos paveikslas, nutapytas pagal Did啪iojoje Marijos bazilikoje Romoje esan膷i膮 garsi膮j膮 Mergel臈s Marijos ikon膮 Salus Populi Romani ir jau pats i拧gars臈j臋s malon臈mis, kurias tikintieji gavo melsdamiesi prie jo, buvo 寞statytas 寞 j臈zuit懦 艩v. Pranci拧kaus Ksavero ba啪ny膷ios 拧onin臈s koply膷ios altori懦, li奴dni XVIII am啪iaus pabaigos 寞vykiai dar buvo tolima ateitis, o iki jos i拧sipildymo Gardino miesto istorija dar tur臈jo b奴ti papildyta ne vienu svarbiu ir gra啪iu puslapiu.
1990 metais 艩v. Pranci拧kaus Ksavero ba啪ny膷iai buvo suteiktas ma啪osios bazilikos titulas, o pati ba啪ny膷ia tapo Gardino vyskupo katedra. 2005 m. rugpj奴膷io 28 d. kardinolas Kazimieras Sviontekas paveiksl膮 kar奴navo popie啪iaus palaiminta kar奴na.
Vatikano pa拧to 啪enklus galima 寞sigyti keliuose punktuose prie 艩v. Petro aik拧t臈s. Kai kurie tai daro kolekciniais sumetimais, o dauguma 鈥� nor臈dami i拧si懦sti atviruk膮 i拧 Romos. (RK / Pope)
