蜜桃交友

Skurdas, kaip sutaria visa tarptautin臈 bendruomen臈, yra did啪iausias globalus i拧拧奴kis. Negalima kalb臈ti apie tvar懦 vystym膮si tol, kol egzistuoja skurdas. Taip pat, prid奴r臈 arkivyskupas G. Caccia, skurdas turi daug veid懦, jis n臈ra vien materialus, tai gali b奴ti ir 拧vietimo, kult奴ros, dvasingumo stoka. Tod臈l yra b奴tina laikytis integralios perspektyvos ir pinigais pagr寞stas priemones derinti su politika, skirta milijon懦 啪moni懦 kasdien patiriamiems nematerialaus pob奴d啪io nepritekliams ma啪inti.

Arkivyskupas taip pat primin臈 寞sisen臈jusi膮 skol懦 problem膮: jos ir j懦 pal奴kanos suvalgo daugyb臋 besivystan膷i懦 kra拧t懦 resurs懦, kurie atitinkamai nebegali b奴ti nukreipti 拧vietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms socialin臈ms paslaugoms finansuoti. Tai skandalinga tikrov臈 ir viena i拧 did啪i懦j懦 kli奴膷i懦 visapusi拧kam visuomeni懦 vystymuisi.

B奴tina, kad tarptautin臈 bendruomen臈 imt懦si radikali懦 veiksm懦 d臈l skol懦, kad b奴t懦 pasiektas pasaulio be skurdo tikslas. Tai turi apimti skolos restrukt奴rizavimo strategijas, kurios besivystan膷ioms 拧alims suteikt懦 fiskalin臋 erdv臋 investuoti 寞 savo visuomenes. Pal奴kan懦 norm懦 suma啪inimas ir skolos gr膮啪inimo termin懦 prat臋simas yra potencial奴s b奴dai besivystan膷ioms 拧alims nukreipti investicijas 寞 tokias sritis kaip 拧vietimas, sveikatos prie啪i奴ra ir socialin臈 apsauga ir tokiu b奴du nutraukti pasikartojant寞 skurdo cikl膮.

Nuolatinis 艩ventojo Sosto steb臈tojas JTO Niujorke taip pat pakartojo popie啪iaus Pranci拧kaus kvietim膮 dovanoti skolas toms 拧alims, kurios, akivaizdu, niekada negal臈s j懦 gr膮啪inti. Tai ne vien dosnumo, bet neretai ir teisingumo klausimas, nes da啪nai skolintojams suteikiamos s膮lygos, kurios leid啪ia u啪sidirbti daugiau, nei paskolinta.

Arkivyskupas G. Caccia kalb臈jo apie dar vien膮 problem膮, kuri膮 galima pavadinti vienu i拧 skurdo veid懦, 鈥� badmiriavim膮 ir prast膮 mityb膮, ji taip pat kliudo sveikam asmen懦 vystymuisi, palieka ilgalaikes pasekmes j懦 sveikatai, j懦 galimyb臈ms mokytis ir dirbti. Badmiriavimo ar netinkamos mitybos rei拧kinys yra nulemtas 寞vairi懦 faktori懦: ekonomini懦 krizi懦, sausr懦 ir aplinkos nelaimi懦, 啪mogaus sukelt懦 dram懦, toki懦 kaip karas. Skandalinga situacija, kai viename pasaulio regione i拧metama t奴kstan膷iai ton懦 maisto, o kitame jo tr奴ksta. Yra 寞manoma pamaitinti kiekvien膮 啪mog懦, pakanka resurs懦 ir galimybi懦, bet n臈ra tvari懦 ir teising懦 maisto gamybos bei tiekimo grandini懦. Popie啪iaus 啪od啪iais, prieiga prie maisto turi b奴ti pripa啪inta neatimama teise, o badas yra nusikalstamas rei拧kinys, kuris 啪emina Dievo duot膮 asmens orum膮.

鈥濵ano delegacija nor臈t懦 atkreipti d臈mes寞 寞 esmin寞 vaidmen寞, kur寞 atlieka nevalstybiniai subjektai鈥�, 鈥� sak臈 arkivyskupas G. Caccia, primin臋s, jog daugyb臈 kataliki拧k懦 organizacij懦, iniciatyv懦, 拧alpos draugij懦 prisideda prie kovos su badmiriavimu 寞vairiais b奴dais: nuo maisto dalijimo iki pagalbos patiems 啪mon臈ms u啪sitikrinti nuolatin寞 saugaus, visaver膷io ir pakankamo maisto 拧altin寞. Trumpalaiki懦 sprendim懦, nors ir b奴tin懦, nepakanka, reikia pertvarkyti pa膷ias maisto tiekimo sistemas.

艩iuo po啪i奴riu dera, kad 寞 tuos, kurie labiausiai ken膷ia nuo maisto tr奴kumo, b奴t懦 nukreiptos did啪iausios pastangos, 寞skaitant ma啪uosius 啪emdirbius, 膷iabuvi懦 bendruomenes ir moteris, kurios atlieka lemiam膮 vaidmen寞 啪em臈s 奴kyje, ta膷iau da啪nai neturi galimybi懦 naudotis i拧tekliais ir dalyvauti sprendim懦 pri臈mimo procesuose. (RK / Pope)