?ventojo Sosto diplomatas: nutraukime skurdo cikl?
Skurdas, kaip sutaria visa tarptautin? bendruomen?, yra did?iausias globalus i??ūkis. Negalima kalb?ti apie tvar? vystym?si tol, kol egzistuoja skurdas. Taip pat, pridūr? arkivyskupas G. Caccia, skurdas turi daug veid?, jis n?ra vien materialus, tai gali būti ir ?vietimo, kultūros, dvasingumo stoka. Tod?l yra būtina laikytis integralios perspektyvos ir pinigais pagr?stas priemones derinti su politika, skirta milijon? ?moni? kasdien patiriamiems nematerialaus pobūd?io nepritekliams ma?inti.
Arkivyskupas taip pat primin? ?sisen?jusi? skol? problem?: jos ir j? palūkanos suvalgo daugyb? besivystan?i? kra?t? resurs?, kurie atitinkamai nebegali būti nukreipti ?vietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms socialin?ms paslaugoms finansuoti. Tai skandalinga tikrov? ir viena i? did?i?j? kliū?i? visapusi?kam visuomeni? vystymuisi.
Būtina, kad tarptautin? bendruomen? imt?si radikali? veiksm? d?l skol?, kad būt? pasiektas pasaulio be skurdo tikslas. Tai turi apimti skolos restruktūrizavimo strategijas, kurios besivystan?ioms ?alims suteikt? fiskalin? erdv? investuoti ? savo visuomenes. Palūkan? norm? suma?inimas ir skolos gr??inimo termin? prat?simas yra potencialūs būdai besivystan?ioms ?alims nukreipti investicijas ? tokias sritis kaip ?vietimas, sveikatos prie?iūra ir socialin? apsauga ir tokiu būdu nutraukti pasikartojant? skurdo cikl?.
Nuolatinis ?ventojo Sosto steb?tojas JTO Niujorke taip pat pakartojo popie?iaus Pranci?kaus kvietim? dovanoti skolas toms ?alims, kurios, akivaizdu, niekada negal?s j? gr??inti. Tai ne vien dosnumo, bet neretai ir teisingumo klausimas, nes da?nai skolintojams suteikiamos s?lygos, kurios leid?ia u?sidirbti daugiau, nei paskolinta.
Arkivyskupas G. Caccia kalb?jo apie dar vien? problem?, kuri? galima pavadinti vienu i? skurdo veid?, – badmiriavim? ir prast? mityb?, ji taip pat kliudo sveikam asmen? vystymuisi, palieka ilgalaikes pasekmes j? sveikatai, j? galimyb?ms mokytis ir dirbti. Badmiriavimo ar netinkamos mitybos rei?kinys yra nulemtas ?vairi? faktori?: ekonomini? krizi?, sausr? ir aplinkos nelaimi?, ?mogaus sukelt? dram?, toki? kaip karas. Skandalinga situacija, kai viename pasaulio regione i?metama tūkstan?iai ton? maisto, o kitame jo trūksta. Yra ?manoma pamaitinti kiekvien? ?mog?, pakanka resurs? ir galimybi?, bet n?ra tvari? ir teising? maisto gamybos bei tiekimo grandini?. Popie?iaus ?od?iais, prieiga prie maisto turi būti pripa?inta neatimama teise, o badas yra nusikalstamas rei?kinys, kuris ?emina Dievo duot? asmens orum?.
?Mano delegacija nor?t? atkreipti d?mes? ? esmin? vaidmen?, kur? atlieka nevalstybiniai subjektai“, – sak? arkivyskupas G. Caccia, primin?s, jog daugyb? kataliki?k? organizacij?, iniciatyv?, ?alpos draugij? prisideda prie kovos su badmiriavimu ?vairiais būdais: nuo maisto dalijimo iki pagalbos patiems ?mon?ms u?sitikrinti nuolatin? saugaus, visaver?io ir pakankamo maisto ?altin?. Trumpalaiki? sprendim?, nors ir būtin?, nepakanka, reikia pertvarkyti pa?ias maisto tiekimo sistemas.
?iuo po?iūriu dera, kad ? tuos, kurie labiausiai ken?ia nuo maisto trūkumo, būt? nukreiptos did?iausios pastangos, ?skaitant ma?uosius ?emdirbius, ?iabuvi? bendruomenes ir moteris, kurios atlieka lemiam? vaidmen? ?em?s ūkyje, ta?iau da?nai neturi galimybi? naudotis i?tekliais ir dalyvauti sprendim? pri?mimo procesuose. (RK / Pope)
