Religinio fanatizmo smerkimas neturi tapti pretekstu riboti tikin膷i懦j懦 laisv臋
艩ventojo Sosto atstovas savo kalboje primin臈 prie拧 kelet膮 met懦 i拧tartus popie啪iaus Pranci拧kaus 啪od啪ius, kurie yra labai taiklus religijos laisv臈s apibr臈啪imas. 2015 m. lankydamasis Jungtin臈se Amerikos Valstijose Pranci拧kus kalb臈jo: 鈥濺eligijos laisv臈 neabejotinai rei拧kia teis臋 garbinti Diev膮 individualiai ir bendruomen臈je, kaip mums liepia s膮啪in臈. Ta膷iau religijos laisv臈 d臈l savo prigimties per啪engia maldos viet懦 ir priva膷ios individ懦 bei 拧eim懦 sferos ribas. Nes pati religija, religinis matmuo, n臈ra subkult奴ra; ji yra kiekvienos tautos ir kiekvienos kult奴ros dalis.鈥�
Arkivyskupas pateik臈 susir奴pinim膮 kelian膷ius statistinius duomenis: beveik 4,5 mlrd. 啪moni懦 gyvena 拧alyse, kuriose religijos laisv臈 yra suvar啪yta. Tai rei拧kia, kad 拧ia laisve negali naudotis ma啪daug 57% pasaulio gyventoj懦. Statistika taip pat rodo, kad krik拧膷ionys yra labiausiai persekiojama tikin膷i懦j懦 grup臈.
艩ventojo Sosto atstovas taip pat pamin臈jo piktnaud啪iavim膮 religiniais jausmais skatinant neapykant膮. Reikia ai拧kiai pabr臈啪ti, kad jokia tikra religija niekada neskatina neapykantos ir nepateisina prievartos. Tod臈l kalbant apie religin臋 neapykant膮 svarbu b奴ti ypatingai atsargiems. S膮voka 鈥瀗eapykantos kalba鈥� yra bendro pob奴d啪io ir gali b奴ti subjektyviai, 寞vairiai ir 拧ali拧kai interpretuojama. Reikia atsiminti, kad n臈ra visuotinai priimto tarptautinio teisinio neapykantos kalbos apibr臈啪imo. Kita vertus, kaip pripa啪寞stama 沤mogaus teisi懦 ir pagrindini懦 laisvi懦 apsaugos konvencijos 18 straipsnyje, teis臈 寞 minties, s膮啪in臈s ir religijos laisv臋 apima teis臋 i拧pa啪inti savo religij膮, mokyti tik臈jimo ties懦, atlikti religines apeigas. Taigi religini懦 寞sitikinim懦 rei拧kimas ir religini懦 bei moralini懦 princip懦 mokymas niekada netur臈t懦 b奴ti tapatinamas su neapykantos kalba. 沤inoma, reikia grie啪tai smerkti religijos instrumentalizavim膮 neapykantos tikslais, ta膷iau taip pat turime b奴ti atsarg奴s, kad religinio fanatizmo smerkimas netapt懦 pretekstu riboti tikin膷i懦j懦 laisv臋. (jm / Pope)
