Religinio fanatizmo smerkimas neturi tapti pretekstu riboti tikin?i?j? laisv?
?ventojo Sosto atstovas savo kalboje primin? prie? kelet? met? i?tartus popie?iaus Pranci?kaus ?od?ius, kurie yra labai taiklus religijos laisv?s apibr??imas. 2015 m. lankydamasis Jungtin?se Amerikos Valstijose Pranci?kus kalb?jo: ?Religijos laisv? neabejotinai rei?kia teis? garbinti Diev? individualiai ir bendruomen?je, kaip mums liepia s??in?. Ta?iau religijos laisv? d?l savo prigimties per?engia maldos viet? ir priva?ios individ? bei ?eim? sferos ribas. Nes pati religija, religinis matmuo, n?ra subkultūra; ji yra kiekvienos tautos ir kiekvienos kultūros dalis.“
Arkivyskupas pateik? susirūpinim? kelian?ius statistinius duomenis: beveik 4,5 mlrd. ?moni? gyvena ?alyse, kuriose religijos laisv? yra suvar?yta. Tai rei?kia, kad ?ia laisve negali naudotis ma?daug 57% pasaulio gyventoj?. Statistika taip pat rodo, kad krik??ionys yra labiausiai persekiojama tikin?i?j? grup?.
?ventojo Sosto atstovas taip pat pamin?jo piktnaud?iavim? religiniais jausmais skatinant neapykant?. Reikia ai?kiai pabr??ti, kad jokia tikra religija niekada neskatina neapykantos ir nepateisina prievartos. Tod?l kalbant apie religin? neapykant? svarbu būti ypatingai atsargiems. S?voka ?neapykantos kalba“ yra bendro pobūd?io ir gali būti subjektyviai, ?vairiai ir ?ali?kai interpretuojama. Reikia atsiminti, kad n?ra visuotinai priimto tarptautinio teisinio neapykantos kalbos apibr??imo. Kita vertus, kaip pripa??stama ?mogaus teisi? ir pagrindini? laisvi? apsaugos konvencijos 18 straipsnyje, teis? ? minties, s??in?s ir religijos laisv? apima teis? i?pa?inti savo religij?, mokyti tik?jimo ties?, atlikti religines apeigas. Taigi religini? ?sitikinim? rei?kimas ir religini? bei moralini? princip? mokymas niekada netur?t? būti tapatinamas su neapykantos kalba. ?inoma, reikia grie?tai smerkti religijos instrumentalizavim? neapykantos tikslais, ta?iau taip pat turime būti atsargūs, kad religinio fanatizmo smerkimas netapt? pretekstu riboti tikin?i?j? laisv?. (jm / Pope)
