Gav?nios pamokslas Vatikane: ne atsiriboti nuo pasaulio, bet saugotis piktojo
?ie ?od?iai yra tokie kupini turinio ir tokie gra?ūs, kad krik??ionys nuo pat prad?i? Krist? vadino pasaulio ?viesa. K? ?ie J?zaus ?od?iai rei?kia mums, ?ia ir dabar? Pasak pamokslininko, pirmoji ?i? ?od?i? reik?m? yra ta, kad J?zus yra pasaulio ?viesa, nes jis yra auk??iausias ir galutinis Dievo aprei?kimas ?monijai. Naujumas slypi tame, kad pats J?zus yra aprei?k?jas ir aprei?kimas. A? esu ?viesa, o ne a? ne?u ?vies? ? pasaul?, sak? J?zus. Jis yra ir skelb?jas, ir ?inia.
Antroji prasm? – J?zus yra pasaulio ?viesa, nes jis ?vie?ia pasauliui, tai yra atskleid?ia pasaul? jam pa?iam, leid?ia pasauliui pamatyti save tok?, koks jis yra Dievo akivaizdoje, sak? kardinolas ir toliau kiek pla?iau aptar? abu ?iuos aspektus.
?viesa, kuri yra Kristus, visada tur?jo rimt? konkurent? – ?mogaus prot?. Diskusijos apie tik?jimo ir proto santyk?, tiksliau, apie ?mogaus proto ir dievi?kojo aprei?kimo santyk?, pasi?ymi radikalia asimetrija. Tikintysis ir ateistas yra protaujantys ?mon?s, racionalumas – tai vienam ir kitam būdinga savyb?, ta?iau ateistas, skirtingai negu tikintysis, neturi tik?jimo. Tikintysis kalba savo pa?nekovo ateisto kalba, ta?iau ateistas nekalba tikin?iojo kalba. ?tai kod?l geriausia diskusija apie tik?jim? ir prot? yra ta, kuri vyksta ?mogaus viduje, tarp jo paties tik?jimo ir proto. ?monijos m?stymo istorijoje turime garsi? tokio dialogo pavyzd?i?: Augustinas i? Hipono, Tomas Akvinietis, Blaise’as Pascalis, Sørenas Kierkegaard’as, Johnas Henry Newmanas, gal?tume prid?ti Jon? Pauli? II, Benedikt? XVI. Kiekvienas i? j? daro i?vad?, kad auk??iausias ?mogaus proto veiksmas yra pripa?inti, jog yra ka?kas vir? jo. Tai taip pat labiausiai i?auk?tina prot?, nes rodo jo geb?jim? per?engti save, sak? kardinolas R. Cantalamessa. Yra tik du galimi ?tampos tarp tik?jimo ir proto sprendimo būdai – arba u?daryti prot? ?grynojo proto“ ribose, arba per?engti ?ias ribas, leisti protui ?irtis ? gilum?“.
Kita, kaip sakyta, ?od?i? ?pasaulio ?viesa“ reik?m? yra ta, kad ?i ?viesa ap?vie?ia visk?, kas yra pasaulyje. Pasak pamokslininko, ?ia antr?ja prasme J?zus ir jo Evangelija turi pavojing? konkurent? ar netgi vidaus prie??. ?od?iai ?pasaulio ?viesa“ gali būti suprantami ne kaip ??viesa pasauliui“, bet kaip paties pasaulio ?viesa. Pastaruoju atveju ne Evangelija, bet pasaulis verst? visk? matyti savo ?viesoje. Pavojus prisitaikyti prie ?io pasaulio – supasaul?jimas – gresia ir religin?je bei dvasin?je, ir socialin?je srityse. ?tai d?l ko ?v. Paulius ragino Romos krik??ionis: ?Nesekite ?iuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad gal?tum?te suvokti Dievo vali?, – kas gera, tinkama ir tobula“ (Rom 12, 2).
Supasaul?jimas gali tur?ti daug prie?as?i?, ta?iau pagrindin? yra tik?jimo kriz?. Būtent tik?jimas yra pagrindinis kovos laukas tarp krik??ionio ir pasaulio. Per tik?jim? krik??ionis nepriklauso pasauliui, pasauliui suprantamam kaip tai, kas prie?inasi tik?jimui. Did?iausia mūs? paguoda ?ioje kovoje su pasauliu, kuris yra mumyse ir kuris yra i?or?je, yra ?inojimas, kad prisik?l?s Kristus ir toliau meld?iasi u? mus T?vui ?od?iais, kuriais jis atsisveikino su savo apa?talais: ?A? nepra?au, kad juos paimtum i? pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo“ (Jn 17, 15). (jm / Pope)
