艩vent膮ja skelbiama pal. Motina Antula
Vienuol臈, XVIII a. u啪tikrinusi su j臈zuit懦 dvasingumu tapatinam懦 dvasini懦 pratyb懦 t臋stinum膮 Argentinoje ir kai kuriose kaimynin臈se 拧alyse, liaudi拧kai vadinama motina Antula. Moteris garsino j臈zuiti拧kas rekolekcijas, kurias laik臈 brangiu turtu vis懦 socialini懦 lygi懦 啪mon臈ms. Ji tai dar臈 nepalanki懦 metu 鈥� j臈zuit懦 veikla Argentinoje buvo u啪drausta ir tai dar臈 sunkiomis s膮lygomis 鈥� keliaudama ilg膮 keli膮 p臈s膷iomis.
2016 m. kardinolas Angelo Amato skelbdamas motin膮 Antul膮 Ba啪ny膷ios palaimint膮ja per beatifikacij膮 Santjago del Estere, 拧iaur臈s Argentinoje, j膮 pavadino g臈rio piligrime. Anot kardinolo, nepaprastos dr膮sos moteris kompensavo j臈zuit懦 i拧varym膮 i拧 拧alies keliaudama po vis膮 kra拧t膮, kad tautie膷iai atsigr臋啪t懦 寞 J臈z懦 per 拧v. Ignaco dvasini懦 pratyb懦 praktik膮. Anot 艩vent懦j懦 skelbimo dikasterijos, motina Antula per a拧tuonerius metus geb臈jo pasi奴lyti dvasines pratybas daugiau kaip 70 000 啪moni懦 ir tai dar臈 pasikliaudama vien Dievo apvaizda.
Marija Antan臈 De Paz y Figueroa gim臈 1730 m. Silipikoje, Santjago del Estero provincijoje, pasiturin膷i懦 katalik懦 拧eimoje, kuri jai u啪tikrino solid懦 religin寞 ir kult奴rin寞 ugdym膮. Dar b奴dama jauna susid奴r臈 su ignaci拧kuoju dvasingumu ir jam pa拧vent臈 gyvenim膮, prad啪ioje pasirinkdama bendruomenin寞 gyvenim膮 su kitomis pa拧v臋stomis moterimis, atsiduodama vaik懦 拧vietimui, ligoni懦 slaugai ir varg拧懦 globai.
Kuomet Karolis III 1767 i拧tr臈m臈 j臈zuitus i拧 Ispanijos vald懦, Marija Antan臈 subrandino mint寞 t臋sti j臈zuit懦 dvasini懦 pratyb懦 apa拧talavim膮, i拧 prad啪i懦 nelabai s臈kmingai 鈥� tam nepritar臈 jos bendruomen臈s moterys ir kai kurie lankom懦 vietovi懦 dvasininkai.
艩ventosios metodas buvo labai paprastas: atvykusi 寞 kaim膮 ar miest膮 nedelsiant prisistatydavo institucijoms, kad gaut懦 atitinkamus leidimus. Pratyb懦 kursas t臋sdavosi 10 dien懦. Dalyviai buvo vis懦 socialini懦 sluoksni懦 啪mon臈s. Atvykusi 寞 Buenos Aires pra拧臈 leidimo, bet pra臈jo metai, kol gavo, nes tiek valstyb臈s, tiek Ba啪ny膷ios pareig奴nai veng臈 viso, kas susij臋 su J臈zaus draugija.
Ta膷iau 1780 m. kurs懦 pasisekimas Buenos Air臈se buvo triu拧kinantis. Vyskupas pakeit臈 nusistatym膮 motinos Antulos at啪vilgiu. Ilgainiui susiformavo 200 asmen懦 grup臈s, per ketverius metus 15 000 啪moni懦 dalyvavo pratybose. 艩ventosios iniciatyva Argentinos sostin臈je buvo pastatyti tebeveikiantys rekolekcij懦 namai Santa Casa de Exercicios Espirituales. Pratyb懦 dvasiniai vaisiai buvo 寞vair奴s: daugeliu atvej懦 jie paskatino dalyvi懦 寞pro膷i懦 permainas, gil懦 gyvenimo pasikeitim膮, yd懦 拧alinim膮, nusid臈j臈li懦 atsivertim膮, atsisakym膮 pasaulietini懦 tu拧tybi懦, skatino kunig懦 ir pa拧v臋st懦j懦, tiek vyr懦, tiek moter懦, tobul臈jim膮. Garsas apie organizuojamas dvasines pratybas pasiek臈 Pranc奴zij膮, o motinos Antulos dvasini懦 min膷i懦 vadovas i拧verstas 寞 kitas kalbas.
1799 m. motina Antula mir臈 eidama 70 metus. Palaidota kukliai kapin臈se prie Buenos Airi懦 Sopulingosios Dievo Motinos ba啪ny膷ios. V臈liau jos 啪emi拧kieji palaikai buvo perkelti 寞 拧ios 拧ventov臈s vid懦, kur yra nuolat piligrim懦 lankomi. (SAK / Pope)
