蜜桃交友

Kardinolas R. Cantalamessa tradicin臈ms gav臈nios meditacijoms Vatikano Pauliaus VI audiencij懦 sal臈je vadovaus kiekvien膮 gav臈nios penktadienio ryt膮. Did寞j寞 penktadien寞 jis, kaip popie啪iaus nam懦 pamokslininkas, sakys homilij膮 per 艩v. Petro bazilikoje vyksian膷ias Kristaus Kan膷ios pamaldas.

Pirmojo gav臈nios penktadienio meditacijos tema buvo evangelisto Jono u啪ra拧yti Kristaus 啪od啪iai: 鈥濧拧 esu gyvyb臈s duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrok拧鈥� (Jn 6, 35). Pamokslininkas vis懦 pirma primin臈 kontekst膮, kuriame 拧ie 啪od啪iai buvo i拧tarti. J臈zus k膮 tik buvo penkiais duonos kepal臈liais ir dviem 啪uvimis pamaitin臋s t奴kstantin臋 啪moni懦 mini膮. Po 拧io stebuklo jam teko pasitraukti 寞 nuo拧al臋, nes minia nor臈jo j寞 paskelbti karaliumi. Ta膷iau stebuklingai pasotinti 啪mon臈s ir toliau jo ie拧kojo, kol galiausiai surado kitoje e啪ero pus臈je. Tuomet J臈zus pasak臈 gana ilg膮 kalb膮, kurioje pam臈gino 啪mon臈ms paai拧kinti duonos padauginimo 啪enkl膮. 沤mogui reikia kitos duonos. Materialin臈 duona yra tik tos kitos duonos 鈥� gyvyb臈s duonos 鈥� 啪enklas.

Kur galime gauti valgyti 拧ios gyvyb臈s duonos? Kardinolas R. Cantalamessa primin臈, kad Ba啪ny膷ios t臈vai nurodo dvi tokias 鈥瀡ietas鈥� 鈥� sakrament膮 ir 啪od寞, t. y. Eucharistij膮 ir 艩vent膮j寞 Ra拧t膮. Deja, 寞vykus skilimui tarp Vakar懦 krik拧膷ioni懦, atsirado disproporcija ir tarp 拧i懦 dviej懦 gyvyb臈s duonos valgymo b奴d懦. Katalikai labiau akcentavo Eucharistij膮, tuo tarpu 寞 tai reaguodamas Liuteris tvirtino, kad gyvyb臈s duona yra Dievo 啪odis; ji dalijama per 艩ventojo Ra拧to skaitym膮 ir ai拧kinim膮, o valgoma per tik臈jim膮. Pagaliau tik dabar, ekumenizmo d臈ka, v臈l gr寞啪tama prie Ba啪ny膷ios t臈v懦 si奴lytos abiej懦 element懦 sintez臈s.

Pasak popie啪iaus nam懦 pamokslininko, reikia 啪engti dar vien膮 啪ingsn寞: valgyti Kristaus K奴n膮 ir gerti jo Krauj膮 鈥� tai apima ne tik 沤od寞 ir Eucharistij膮, bet vis膮 malon臈s gyvenim膮, visas jo akimirkas ir visus aspektus. Kai 拧v. Paulius ra拧o: 鈥濵an gyvenimas 鈥� tai Kristus鈥� ( Fil 1, 21), jis galvoja ne apie kur寞 nors konkret懦 moment膮. Jam Kristus i拧 ties懦 yra gyvyb臈s duona visais b奴dais; 啪mogus 鈥瀡algo鈥� j膮 tik臈jimu, viltimi ir meile, maldoje ir visame kame. J臈zus yra am啪inojo gyvenimo duona ne tik d臈l to, k膮 jis j膮 duoda, bet pirmiausia d臈l to, kas jis yra duona. 沤odis ir sakramentas yra priemon臈s, tuo tarpu tikslas yra gyvenimas juo ir jame. Taigi J臈zus, kalb臈damas apie gyvyb臈s duon膮, ai拧kina, kokia yra gyvyb臈, kuri膮 jis duoda. Tai ne k奴no, bet dvasios gyvyb臈, am啪inasis gyvenimas.

Kai kalbame apie m奴s懦 santyk寞 su Evangelija, t臋s臈 pamokslininkas, visada turime atsiminti du vien膮 po kito sekan膷ius dalykus: pirmiausia Evangelij膮 priimame, o po to ja sekame. Pasisotin臋 gyvyb臈s duona turime gyventi nauj膮 gyvenim膮 savo kasdienyb臈je. D臈l to turime sau u啪duoti labai paprast膮 klausim膮: kaip J臈zus man tampa gyvyb臈s duona? Pasak kardinolo R. Cantalamessa, atsakym膮 randame toje pa膷ioje Evangelijoje pagal Jon膮: 鈥濱拧 ties懦, i拧 ties懦 sakau jums, jei kvie膷i懦 gr奴das nekris 寞 啪em臋 ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausi懦 vaisi懦鈥� (Jn 12, 24). 漠 啪em臋 krentan膷io gr奴do 寞vaizdis primena vis膮 krik拧膷ioni懦 kankinyst臈s istorij膮. 艩is 寞vaizdis byloja, kad ir kiekvienas i拧 m奴s懦, kai leid啪iam臈s sumalami 寞 miltus 鈥� 寞 Dievo miltus 鈥� tampame duona kitiems. (jm / Pope)