蜜桃交友

Kardinolas R. Cantalamessa tradicin?ms gav?nios meditacijoms Vatikano Pauliaus VI audiencij? sal?je vadovaus kiekvien? gav?nios penktadienio ryt?. Did?j? penktadien? jis, kaip popie?iaus nam? pamokslininkas, sakys homilij? per ?v. Petro bazilikoje vyksian?ias Kristaus Kan?ios pamaldas.

Pirmojo gav?nios penktadienio meditacijos tema buvo evangelisto Jono u?ra?yti Kristaus ?od?iai: ?A? esu gyvyb?s duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrok?“ (Jn 6, 35). Pamokslininkas vis? pirma primin? kontekst?, kuriame ?ie ?od?iai buvo i?tarti. J?zus k? tik buvo penkiais duonos kepal?liais ir dviem ?uvimis pamaitin?s tūkstantin? ?moni? mini?. Po ?io stebuklo jam teko pasitraukti ? nuo?al?, nes minia nor?jo j? paskelbti karaliumi. Ta?iau stebuklingai pasotinti ?mon?s ir toliau jo ie?kojo, kol galiausiai surado kitoje e?ero pus?je. Tuomet J?zus pasak? gana ilg? kalb?, kurioje pam?gino ?mon?ms paai?kinti duonos padauginimo ?enkl?. ?mogui reikia kitos duonos. Materialin? duona yra tik tos kitos duonos – gyvyb?s duonos – ?enklas.

Kur galime gauti valgyti ?ios gyvyb?s duonos? Kardinolas R. Cantalamessa primin?, kad Ba?ny?ios t?vai nurodo dvi tokias ?vietas“ – sakrament? ir ?od?, t. y. Eucharistij? ir ?vent?j? Ra?t?. Deja, ?vykus skilimui tarp Vakar? krik??ioni?, atsirado disproporcija ir tarp ?i? dviej? gyvyb?s duonos valgymo būd?. Katalikai labiau akcentavo Eucharistij?, tuo tarpu ? tai reaguodamas Liuteris tvirtino, kad gyvyb?s duona yra Dievo ?odis; ji dalijama per ?ventojo Ra?to skaitym? ir ai?kinim?, o valgoma per tik?jim?. Pagaliau tik dabar, ekumenizmo d?ka, v?l gr??tama prie Ba?ny?ios t?v? siūlytos abiej? element? sintez?s.

Pasak popie?iaus nam? pamokslininko, reikia ?engti dar vien? ?ingsn?: valgyti Kristaus Kūn? ir gerti jo Krauj? – tai apima ne tik ?od? ir Eucharistij?, bet vis? malon?s gyvenim?, visas jo akimirkas ir visus aspektus. Kai ?v. Paulius ra?o: ?Man gyvenimas – tai Kristus“ ( Fil 1, 21), jis galvoja ne apie kur? nors konkret? moment?. Jam Kristus i? ties? yra gyvyb?s duona visais būdais; ?mogus ?valgo“ j? tik?jimu, viltimi ir meile, maldoje ir visame kame. J?zus yra am?inojo gyvenimo duona ne tik d?l to, k? jis j? duoda, bet pirmiausia d?l to, kas jis yra duona. ?odis ir sakramentas yra priemon?s, tuo tarpu tikslas yra gyvenimas juo ir jame. Taigi J?zus, kalb?damas apie gyvyb?s duon?, ai?kina, kokia yra gyvyb?, kuri? jis duoda. Tai ne kūno, bet dvasios gyvyb?, am?inasis gyvenimas.

Kai kalbame apie mūs? santyk? su Evangelija, t?s? pamokslininkas, visada turime atsiminti du vien? po kito sekan?ius dalykus: pirmiausia Evangelij? priimame, o po to ja sekame. Pasisotin? gyvyb?s duona turime gyventi nauj? gyvenim? savo kasdienyb?je. D?l to turime sau u?duoti labai paprast? klausim?: kaip J?zus man tampa gyvyb?s duona? Pasak kardinolo R. Cantalamessa, atsakym? randame toje pa?ioje Evangelijoje pagal Jon?: ?I? ties?, i? ties? sakau jums, jei kvie?i? grūdas nekris ? ?em? ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausi? vaisi?“ (Jn 12, 24). ? ?em? krentan?io grūdo ?vaizdis primena vis? krik??ioni? kankinyst?s istorij?. ?is ?vaizdis byloja, kad ir kiekvienas i? mūs?, kai leid?iam?s sumalami ? miltus – ? Dievo miltus – tampame duona kitiems. (jm / Pope)