Popiežius priėmė akušerių ir ginekologų delegaciją
„Jūs atliekate labai gražų darbą, kuris yra pašaukimas ir himnas gyvenimui, toks svarbus dabartiniu istoriniu momentu. Atrodo, kad Italijoje, kaip ir kitose šalyse, prarastas entuziazmas motinystei ir tėvystei. Į tai žiūrima labiau kaip į sunkumų ir problemų šaltinį, o ne kaip į naują kūrybiškumo ir laimės horizontą. Žinome, kad tai labai priklauso nuo socialinio ir kultūrinio konteksto“, – pažymi popiežius Pranciškus audiencijos dalyviams įteiktose pastabose, pridurdamas, kad labai vertina jį aplankiusių specialistų asociacijos užsibrėžtą programinį tikslą – pakeisti mažėjančio gimstamumo kreivę.
„Norėčiau kartu su jumis apmąstyti tris vienas kitą papildančias ir tarpusavyje susijusias jūsų gyvenimo ir misijos sritis: profesionalumą, žmogiškąjį jautrumą ir, kartu su tikinčiais, maldą“, – rašo popiežius.
Profesionalumas ir nuolatinis tobulinimasis yra ne vien darbo etikos dalis, bet ir pasauliečio tikinčiojo šventumo kelias. Kompetencija, savo dalyko išmanymas yra būdas, kuriuo galime labiau mylėti tuos, kurie yra šalia mūsų ir patikimi mūsų globai. Akušerijos ir ginekologijos specialistams – tai būsimų mamų priežiūra, įskaitant galimas kritines ir skaudžias situacijas, kai gerai pasirengęs specialistas gali išgelbėti gyvybę.
Antra: žmogiškas jautrumas. Tokiu esminiu egzistencijos momentu, kaip sūnaus ar dukros gimimas, galima pajausti pažeidžiamumą ir trapumą bei, atitinkamai, artumo, švelnumo, šilumos poreikį. Tokiomis aplinkybėmis labai gera, kai šalia yra jautrių ir švelnių žmonių, pažymėjo Pranciškus, audiencijos dalyviams patardamas ugdyti ne tik profesinius įgūdžius, bet ir didelį žmogišką jautrumą.
„Todėl siūlau ugdyti ne tik profesinius įgūdžius, bet ir didelį žmogiškumo jausmą, kuris patvirtina „tėvų sielose troškimą ir džiaugsmą dėl naujos gyvybės, pražydusios iš jų meilės“ (šv. Jonas Paulius II, Kalba akušerėms, 1980 m.), – pataria popiežius.
Trečias popiežiaus pastabose paminėtas aspektas – malda. Ji taip pat yra neregimas, bet veiksmingas vaistas, gydantis sielą tiems, kurie tiki. Kai kuriais atvejais ja įmanoma pasidalyti su pacientu. Kitais atvejais – diskretiškai ir nuolankiai patikėti pacientą Dievui, gerbiant kiekvieno įsitikinimus ir gyvenimo kelią. Tačiau malda visada sustiprins nuostabų bendradarbiavimą tarp tėvų, gamtos ir Dievo, leidžiančio dienos šviesą išvysti naujai žmogiškai būtybei pagal Kūrėjo atvaizdą ir panašumą. (Pijus XII, Kalba Italijos katalikiškai akušerių draugijai, 1951 m.)
„Drąsinu pajausti atsakomybę už motinas, tėvus ir vaikus, kuriuos Dievas pastato jūsų kelyje, ir melstis už juos, ypač per Mišias, eucharistinę adoraciją ir paprastos kasdienės maldos metu“, – palinkėjo Pranciškus, dėkodamas už visą audiencijos dalyvių daromą gerą, dar kartą linkėdamas entuziazmo ir dosnumo jų misijoje ir laimindamas juos bei jų šeimas. (RK / Pope)