Tre?iadienio katechez?: Dvasios vaisius – ?ird? sprogdinantis d?iaugsmas
Popie?ius citavo apa?talo Lai?ko galatams eilut?: ?Dvasios vaisiai yra meil?, d?iaugsmas, taika, kantryb?, malonumas, gerumas, i?tikimyb?, romumas, susivaldymas“ (Gal 5, 52).
Skirtingai nuo charizm?, kurias Dvasia duoda kam nori ir kada nori Ba?ny?ios labui, Dvasios vaisiai yra malon?s ir laisv?s bendradarbiavimo rezultatas. ?ie vaisiai i?rei?kia asmens, kuriame ?tik?jimas veikia meile“, kūrybingum? (?r. Gal 5, 6), kartais netik?tu ir d?iugiu būdu. Ba?ny?ioje ne kiekvienas gali būti apa?talas, prana?as, evangelistas. Ta?iau visi, nei?skiriant nei vieno, gali ir turi būti gailestingi, kantrūs, nuolankūs, taikdariai ir t. t.
Tarp apa?talo Pauliaus i?vardint? Dvasios vaisi? jam itin norisi, pasak popie?iaus, pamin?ti d?iaugsm?, kuris minimas jo apa?talinio paraginimo Evangelii gaudium pirmosiose eilut?se: ?Evangelijos d?iaugsmo prisipildo ?irdys ir gyvenimas vis?, kurie sutinka Krist?. Tie, kurie leid?iasi būti jo i?gelb?jami, yra i?laisvinami i? nuod?m?s, liūdesio, vidin?s tu?tumos ir vienatv?s. D?iaugsmas visada gimsta ir atgimsta su J?zumi Kristumi (EG 1). Gali pasitaikyti liūdesio moment?, ta?iau visada i?lieka ir vidin? ramyb?.
D?iaugsmui, kuris yra Dvasios vaisius, kaip ir kitiems ?mogi?kiems d?iaugsmams, yra būdingas tam tikras pilnatv?s ir i?sipildymo jausmas, ?adinantis tro?kim?, kad jis t?st?si am?inai. Ta?iau i? patirties ?inome, kad taip nebūna, nes viskas ?ia, ?em?je, greitai praeina: jaunyst?, sveikata, j?gos, turtai, draugyst?s, meil?s...
O ir tada, kai ?ie dalykai nepraeina greitai, po kurio laiko j? nebeu?tenka ar net tampa nuobodu, nes, kaip ?v. Augustinas sak? Dievui: ?Tu sukūrei mus sau, Vie?patie, ir mūs? ?irdis nerimsta, kol nesiilsi Tavyje“. Mūs? ?irdis nerami ir ie?ko gro?io, taikos, meil?s, d?iaugsmo.
Evangelijos d?iaugsmas, kitaip nei kiti d?iaugsmai, gali atsinaujinti kiekvien? dien? ir tapti u?kre?iamas, pa?ym?jo Pranci?kus, primindamas kit? Evangelii gaudium eilut?: ?Tik tas susitikimas – ar atnaujintas susitikimas – su Dievo meile, virstan?ia laim?s kupina draugyste, i?laisvina mus i? mūs? u?sisklendusios s?mon?s ir susitelkimo ? save. […] ?tai ?itai yra evangelizacin?s veiklos ?altinis. Juk jei kas nors patyr? ?i? meil?, gr??inan?i? gyvenimui prasm?, tai kaip jis gali netrok?ti pasidalyti ja su kitais?“ (EG 8)
Tai, pasak popie?iaus, yra dviguba d?iaugsmo, kuris yra Dvasios vaisius, savyb?: jis ne tik nepavaldus nei?vengiamam nusid?v?jimui b?gant laikui, bet ir daug?ja, kai juo yra dalijim?si su kitais.
Prie? penkis am?ius ?ia, Romoje, gyveno ?v. Pilypas Neri, primin? popie?ius Pranci?kus. ?is ?ventasis pateko ? istorij? kaip d?iaugsmo ?ventasis. Savo oratorijoje priglaustiems vargingiems ir apleistiems vaikams jis sakydavo: ?Vaikeliai, būkite linksmi. Man nereikia skrupul? ar melancholijos. Man pakanka, kad jūs nenusid?tum?te“.
Jei ?v. Pilypo Neri posakis ?Būkite geri, jei tik galite!“ yra gerai ?inomas, ma?iau minimas ?altinis, i? kurio try?ko jo d?iaugsmas, pa?ym?jo popie?ius. ?v. Pilypas Neri taip myl?jo Diev?, kad kartais atrodydavo, jog jo ?irdis ply? krūtin?je. Jo d?iaugsmas buvo Dvasios vaisius pa?ia giliausia prasme.
Beje, ?ventasis dalyvavo 1575 m. Jubiliejuje ir praturtino j? septyni? Romos ba?ny?i? piligrimyste, praktika, kuri i?liko iki ?iol. Jis buvo tikras evangelizuotojas savo d?iaugsmu. Kitas ?v. Pilypo Neri bruo?as – atlaidumas. Kaip ir J?zus, jis visada atleisdavo. Kartais galime pagalvoti, kad mums niekada nebus atleista. Bet Dievas atleid?ia visk?, atleid?ia visada. Ir tai taip pat yra d?iaugsmo motyvas – gauti Dievo atleidim?. Tod?l, pasak popie?iaus, jis visada kunigams ir nuod?mklausiams pataria per daug neklausin?ti ir visada atleisti.
Pats ?odis ?Evangelija“ rei?kia ?d?iugi? naujien?“. Tod?l ji negali būti perduodama su suraukta nosimi ar niūriu veidu, bet su d?iaugsmu to, kuris rado pasl?pt? lob? ir brang? perl?, primin? popie?ius Pranci?kus, cituodamas apa?talo Pauliaus paraginim? filipie?iams: ?Visuomet d?iaukit?s Vie?patyje! Ir v?l kartoju: d?iaukit?s! Jūs? meilumas tebūna ?inomas visiems“ (Fil 4, 4-5).
?Brangūs broliai ir seserys, d?iaukit?s su J?zaus d?iaugsmu savo ?irdyse“, – baigdamas katechez? sak? popie?ius. (RK / Pope)
