Popiežiaus audiencija piligrimams iš Italijos Alpių
Šv. Bernardas Mentonietis (1020–1081), labai gerbiamas šiaurės Italijoje, 1923 m. buvo paskelbtas alpinistų, keliautojų ir Alpių gyventojų globėju.
Per pirmadienio ryto audienciją Pranciškus priminė kelis esminius šv. Bernardo Mentoniečio, taip pat vadinamo Bernardu Aostiečiu, bruožus. Šis prieš tūkstantį metų gyvenęs šventasis buvo Aostos vyskupijos diakonas, pamokslininkas, gebėjęs paliesti žmonių širdis, atverti jas tikėjimo dovanai. Labiausiai jis išgarsėjo dėl rūpinimosi piligrimais ir keliautojais, kurie per Alpių perėjas netoli Monblano – perėjas, kurios ir šiandien vadinasi jo vardu, – keliaudavo į Italiją iš Prancūzijos ir Šveicarijos bei atgal.
Bernardas taip pat gerbiamas kaip taikdarys, sakė popiežius ir priminė vieną, nors ir nesėkmingą, bet svarbią misiją. Šis šventasis nukeliavo pas imperatorių Henriką IV ir mėgino jį įtikinti atsisakyti ketinimo kariauti su popiežiumi Grigaliumi VII. Netrukus po šios kelionės šventasis mirė. Pranciškus sakė, kad nors misija nebuvo sėkminga, tačiau mūsų akyse šio šventojo pavyzdys iškyla kaip dar kilnesnis. Jis moko skatinti taiką ir nenusivilti nesėkmės akivaizdoje. Tokios drąsos šiandien mums labai reikia. (jm / Pope)