Popiežius: negana remti taiką, reikia būti taikdariais
Popiežius Pranciškus pratarmėje priminė, kad „Asyžiaus dvasios“ susitikimai kilo iš popiežiaus šv. Jono Pauliaus II iniciatyva 1986 metais Asyžiuje surengto pirmojo tarptautinio religijų lyderių maldos už taiką susitikimo. Pasak Pranciškaus, šv. Jono Pauliaus II intuicija sukviesti visų religijų lyderius maldai už taiką buvo drąsi, ji stulbino daugelį, tačiau tapo istoriniu įvykiu. Šventojo Egidijaus bendruomenė perėmė iniciatyvą ir „Asyžiaus dvasios“ susitikimais skatina bei formuoja įvairių religijų taikos vyrų ir moterų dialogą ir draugystę.
Pasak Pranciškaus, kasmetiniai „Asyžiaus dvasios“ susitikimai yra kelrodis drąsaus dialogo kelyje. Religijų lyderiai privalo būti tikrais dialogo šalininkais, ne taikos klausimų rėmėjais, o tikrais tarpininkais. Popiežius patikino, kad visi pašaukti būti taikdariais: turime vienyti, o ne ardyti, šalinti neapykantą, o ne ją laikyti savyje, tiesti dialogo kelius, o ne statyti naujas sienas. Religijos suartėjo eidamos dialogo ir susitikimo kultūros ugdymo keliu, įsitikino, kad be dialogo pasaulis dūsta.
Be to, pažymėjo popiežius, religijos žino, kad dialogas ir malda auga ir nyksta kartu. Žmogaus santykis su Dievu yra jo dialogo su žmonėmis mokykla ir maistas. Būtent todėl maldos matmuo visada buvo svarbus Šventojo Egidijaus kelionėje „Asyžiaus dvasioje“. Giliai tikime nuolankia ir romia maldos galia, pridūrė popiežius.
Popiežius pratarmėje pasidalijo rūpesčiu dėl gilaus susiskaldymo pasaulyje ir įtarumo dvasios, dėl kurios buvo ne tik išsaugoti kariniai arsenalai, bet ir padidinti. Pasak jo, karinės jėgos stabmeldystė suteikė karui nevaldomą naikinimo galią. Žmonija niekada nebuvo sukaupsi tiek daug galios ir nėra garantijos, kad ją panaudos išmintingai, pažymėjo popiežius.
Nesame paralyžiuoti baimės, tačiau esame susirūpinę. Nesusitaikysime su jėgos ir arogancijos dominavimu. Neatsisakysime dialogo ir neleisime neapykantos dvasiai ir karui įsiveržti į religijų erdves ir į tikinčiųjų sielas. Neatsisakysime ekumeninio ir tarpreliginio kelio, kuriuo daug metų ėjome, negrįšime atgal, kaip norėtų susiskaldymo ir blogio dvasia. Religijos negali būti naudojamos karui. Tik taika yra šventa. Tegul niekas nenaudoja Dievo vardo terorui ir smurtui laiminti. (SAK / Pope)