Popie?iaus Pranci?kaus tekst? apie mald? antologija
?Melstis i?mokau i? savo senel?s. Būtent senel? i?mok? mane melstis ir perdav? man pamaldum? ?v. Juozapui. V?liau dvasios t?vai, kuriuos sutikau seminarijoje ir J?zaus Draugijoje, pad?jo man eiti pirmyn per maldos patirt?“, – ra?o popie?ius Pranci?kus, ne kart? kalb?j?s ir ra??s apie tai, kad ?eima yra pirmoji tik?jimo perdavimo vieta, o ?ia da?nai svarbus vaidmuo tenka seneli? i?min?iai ir patir?iai.
Tarp v?liau sutikt? maldos mokytoj? popie?ius Pranci?kus pamin?jo j?zuit? i? Argentinos Miguel? Angel? Fiorito (1916–2005), filosof? ir dvasingumo mokytoj?, kurio tekstai, pasid?iaug? popie?ius, buvo taip pat paskelbti ital? kalba. Pasak Pranci?kaus, ?is mokytojas jam pad?jo melstis geriau, brand?iau, ?prasti melstis, ne?iūr?ti ? mald? vien kaip ? ?paguodos saldainiuk?“, melstis ir tada, kai nesinori, kai viskas, rodos, ne taip.
?Niekas nepasikeit? ir kai tapau popie?iumi: meld?iuosi kaip visada, ?prastu ritmu. Kartais sukalbu maldas ?od?iu, kartais prie? ?ven?iausi?j? Sakrament? tei?tveriu kelias sausros akimirkas. Meld?iausi vykstant gra?iems dalykams ir ne tokiems gra?iems. Taip, kartais galvoju, kad turiu melstis daugiau. N?ra laiko, bet turiu melstis daugiau“, – ra?o popie?ius pridurdamas, kad jam brangios ryto bei vakaro Valand? liturgijos maldos, jas visada sukalb?s. ?inoma, taip pat kasdien? Mi?i? malda. Galiausiai meditacijos, pokalbio su Vie?pa?iu momentai.
Viskas telpa T?ve mūs? maldoje, kurios Vie?pats i?mok? mokinius, kai ?ie jo paklaus?, kaip melstis. Jai nereikia specialios metodologijos ar oratoriaus meno.
?T?ve mūs? yra visuotin? malda, vaik? malda, pasitik?jimo malda, dr?sos malda ir liūdesio malda. Tai didi malda. Po to yra maldos ? Mergel? Marij?: a? labai pasitikiu Dievo Motina, visada kalbu Ro?in?. Man gera jausti j? ?alia, nes ji yra Motina ir mus veda“, – ra?o popie?ius primindamas gra?i? pasak?, i?galvot?, bet i?kalbing?, pasakojan?i? apie tai, kaip Dievo Motina vien? vagi?i?, min?jus? j? savo maldoje, ? roj? ?leid?ia pro lang?, mat prie dur? – grie?tasis Petras. Kaip ir Kanoje, kai savo Sūnui ir Vie?pa?iui nepaliko laisv?s pasakyti ?Ne“. Jos u?tarimas – visagalis.
Tik?damas u?tarimo veiksmingumu jis savo vie?? kalb? pabaigoje visada pra??s ?moni?, primin? popie?ius, pasimelsti u? j?. ?Man reikia, kad bendruomen? palaikyt? mano tarnyst? Ba?ny?iai. Jei Ba?ny?ia tav?s nepalaiko malda, tau galas. Bendruomen? turi palaikyti savo vyskup?, o vyskupas turi melstis u? bendruomen?“, – pa?ym?jo Pranci?kus.
?Malda atveria ?ird? Vie?pa?iui, o kai Dvasia ten ?eina, ji pakei?ia vidin? gyvenim?. Tod?l reikia melstis, atverti savo ?ird? ir palikti vietos Dvasiai. Mes meld?iam?s J?zui, T?vui, Mergelei Marijai, bet ne taip da?nai maldoje kreipiam?s ? ?vent?j? Dvasi?. O juk būtent ?ventoji Dvasia kei?ia mūs? ?ird?, ??engia ? mūs? ?ird? ir j? perkei?ia. T?vas mūs? nepatepa, Sūnus mūs? nepatepa. Tai ?ventoji Dvasia patepa mus savo buvimu, būtent ?ventosios Dvasios patepimas padeda gerai suprasti Ba?ny?ios tikrov? ir Dievo sl?pin?“, – tekst? apie mald? rinkiniui, i?leistam Maldos metais ir galin?iam pad?ti pasirengti 2025 met? Jubiliejui, pratarm?s mintis u?baig? popie?ius. (RK / Pope)
