Popiežiaus laiškas Artimųjų Rytų katalikams
Popiežius Pranciškus laiške pažymėjo, kad prisimena Artimųjų rytų regiono katalikus ir meldžiasi už juos, trokšta juos aplankyti „šią liūdną dieną“. Prieš metus (spalio 7 d.) sprogo neapykantos detonatorius – jis neužgeso, bet sprogo sukeldamas smurto spiralę, tarptautinei bendruomenei ir patiems galingiausiems kraštams gėdingai neįstengiant nutildyti ginklus ir sustabdyti karo tragediją.
Kraujas liejasi kaip ašaros, pyktis auga su keršto noru, tuo metu atrodo, kad mažai kam rūpi tai, ko reikia ir ko žmonės nori – taikos! – patikino popiežius, pažymėdamas, jog žino, kad regiono katalikai, beginklė mažoji kaimenė, trokšta taikos. Popiežius dėkojo regiono katalikams už norą pasilikti savo krašte, už gebėjimą melstis ir mylėti, už ryžtą nepasiduoti supančiai tamsai, bet, tarsi sėkla, pasodinta šventoje žemėje, būti vilties daigu, tikėjimo šviesoje liudyti meilę, susitikimą ir vienybę, kai plinta neapykanta, susirėmimai, susipriešinimas
„Žmonija nesugeba rasti taikos, bet mes, krikščionys, turim nepavargti kreiptis į Dievą jos prašyti: jūs, kurie tikite į romios ir nuolankios širdies Jėzų, jame esate neginkluotos taikos jėgos liudytojai“, – pažymėjo popiežius kartu priminęs, kad malda ir pasninkas yra istoriją pakeičiantys meilės ginklai, ginklai, nugalintys mūsų vienintelį tikrąjį priešą: blogio dvasią, kuri kursto karus.
Užtardamas visus, kurie nepasiduoda blogio logikai, myli savo priešus ir meldžiasi už tuos, kurie juos persekioja, popiežius pakartojo, jog yra arti ir suteikė palaiminimą, pavesdamas Artimųjų Rytų regiono katalikus Švč. M. Marijai, Taikos karalienei, ir šv. Juozapui, Bažnyčios globėjui. (SAK / Pope)