蜜桃交友

艩e拧tadienio pavakare popie啪ius Pranci拧kus apsilank臈 Louvain-la-Neuve mieste, kuriame susitiko su pranc奴zi拧kojo Liuveno katalik懦 universiteto studentija, prie拧 tai pasisveikin臋s su miestelio, universiteto ir Ba啪ny膷ios Belgijoje vadovais, palik臋s 寞ra拧膮 Sve膷i懦 knygoje. Penktadienio pavakare, galima priminti, popie啪ius aplank臈 flamandi拧k膮j寞 Liuveno katalik懦 universitet膮. Susitikimas Louvain-la-Neuve susid臈jo i拧 dviej懦 dali懦: vienoje universiteto sal臈je Pranci拧kus bendravo su penkiasde拧im膷ia student懦 ir jaun懦 mokslinink懦, keturi i拧 j懦 pasidalijo savo mintimis ir klausimais. Antroji susitikimo su studentais dalis vyko lauke, kur j懦 gal臈jo susirinkti daug daugiau. 艩ventasis T臈vas jaunuolius pasveikino prava啪iuodamas automobiliu tarp j懦 eili懦.

Pirmojoje susitikimo dalyje popie啪ius, atsakydamas 寞 vieno jaunuolio liudijim膮 apie nerim膮 d臈l ateities, sak臈: 鈥濵atome, koks 啪iaurus ir aroganti拧kas yra blogis, naikinantis aplink膮 ir tautas. Atrodo, kad jam n臈ra stabd啪i懦. Karas yra jo brutaliausia i拧rai拧ka, kaip ir korupcija bei 拧iuolaikin臈s vergov臈s formos. Kartais 拧ie blogiai u啪ter拧ia pa膷i膮 religij膮, kuri tampa dominavimo priemone. Ta膷iau tai yra 拧ventvagyst臈. 沤moni懦 vienyb臈 su Dievu, kuris yra gelbstinti Meil臈, tampa vergija. Net pats t臈vo vardas, kalbantis apie glob膮, tampa u啪gniau啪imo i拧rai拧ka. Dievas yra T臈vas, o ne savininkas. Jis yra S奴nus ir Brolis, o ne diktatorius. Jis yra meil臈s, o ne dominavimo Dvasia.鈥�

Ta膷iau, prid奴r臈 popie啪ius, krik拧膷ionys 啪ino, kad blogis netars paskutinio 啪od啪io, kad jo dienos suskai膷iuotos. Tai dar labiau sustiprina j懦 atsakomyb臋 i拧saugoti vilt寞.

Kalb臈damas apie santyk寞 tarp krik拧膷ionyb臈s ir ekologijos, pamin臈t膮 kito jaunuolio, arba tik臈jimo 啪vilgsn寞 寞 visos 啪monijos bendrus namus, Pranci拧kus j寞 apib奴dino trimis 啪od啪iais: d臈kingumas, misija ir i拧tikimyb臈.

Esame d臈kingi u啪 savo bendrus namus, kuriuos gavome dovanai. Turime ne savivaliauti, o elgtis kaip sve膷iai ir piligrimai. Tai m奴s懦 misija 鈥� saugoti 啪em臈s gro啪寞 ir j膮 寞dirbti tokiu b奴du, kad jos vaisiais gal臈t懦 pasinaudoti visi, taip pat ateities kartos. Ta膷iau joks vystymosi planas nepavyks, jei toliau siaut臈s prievarta ir arogancija. Tai mus kreipia pa啪velgti 寞 problemos 拧akn寞 鈥� kas yra 啪mogaus 拧irdyje? Ten slypi galing懦j懦 abejingumas m奴s懦 aplinkos griovimui, nes pasipelnyti yra svarbiau. Ir kol taip bus, tol kiekvienas persp臈jimas bus nutildytas arba i拧girstas tiek, kiek jis parankus rinkai. Kol pastaroji pirmoje vietoje, tol su m奴s懦 namais bus elgiamasi neteisingai. 鈥濷 juk dovanos gro啪is pra拧osi m奴s懦 atsakomyb臈s: esame sve膷iai, o ne despotai. Mieli studentai, galvokite apie kult奴r膮 ne vien kaip apie id臈j懦, bet ir kaip apie pasaulio puosel臈jim膮鈥�, 鈥� sak臈 Pranci拧kus. Tai siejasi su i拧tikimybe, arba nuoseklumu: turime siekti vis懦 integralaus vystymosi, visuose lygmenyse 鈥� fiziniame, moraliniame, kult奴riniame, sociopolitiniame. Tai rei拧kia prie拧intis priespaudai, atmetimui, piktnaud啪iavimui. Ba啪ny膷ioje tai galima pavadinti ir 拧vent臈jimo keliu 鈥� kiekvienas jos narys turi nuolatos atsiversti, kad jo gyvenimas atitikt懦 ties膮 ir teisingum膮, ir tuo pat metu b奴t懦 laimingas. Pasirinkimas yra tarp manipuliavimo ir kultivavimo tiek i拧oriniame, tiek vidiniame pasaulyje.

T臋sdamas savo mintis, popie啪ius Pranci拧kus kalb臈jo apie moter懦 vaidmen寞, jo klausytojams, jam pa膷iam ir jo pirmtakams svarbi膮 tem膮, kuri膮 komplikuoja patirta prievart膮, neteisingumas ir ideologin臈s nuostatos. Reikia atrasti atspirties ta拧k膮 鈥� kas yra moteris ir kas yra Ba啪ny膷ia? Ba啪ny膷ia yra Dievo tauta, o ne tarptautin臈 寞mon臈. Dievo tautoje moteris yra dukra, sesuo, motina, pana拧iai, kaip kitas yra s奴nus, brolis, t臈vas. 艩ie vardai yra santykiai, kurie i拧rei拧kia m奴s懦 pana拧um膮 寞 Diev膮. Ne atskirai, bet kartu 鈥� vyras ir moteris. Moterys ir vyrai yra asmenys, ne individai. Nuo prad啪i懦 yra pa拧aukti myl臈ti ir b奴ti mylimi. 艩is pa拧aukimas tuo pat metu yra misija visuomen臈je ir Ba啪ny膷ioje.

Anot Pranci拧kaus, tai, kas b奴dinga moterims, kas yra moteri拧ka, n臈ra 寞tvirtinta bendru sutarimu ar ideologij懦. O 啪mogaus orum膮 u啪tikrina pirminis 寞statymas, u啪ra拧ytas ne popieriuje, o pa膷iame k奴ne. Orumas yra ne寞kainojama g臈ryb臈, pirmin臈 savyb臈, kurios joks 啪mogi拧kas 寞statymas negali nei suteikti, nei atimti. Remdamasi 拧iuo visiems bendru orumu krik拧膷ioni拧koji kult奴ra vis i拧 naujo skirtinguose kontekstuose pl臈toja vyro ir moters pa拧aukim膮 bei misij膮, j懦 abipus寞 buvim膮 vienas kitam, bendryst臈je. Ne vienas prie拧 kit膮, su nesuderinamais reikalavimais, bet vienas kitam.

Moteris yra i拧ganomojo 寞vykio centre. Per Marijos 鈥濼aip鈥� 寞 pasaul寞 ateina pats Dievas. Moteris yra vaisingas pri臈mimas, r奴pestis, gyvybingas atsidavimas, tai galime pamatyti visose srityse, darbe, visuomen臈je, Ba啪ny膷ioje, 拧eimoje. Ba啪ny膷ia yra moteris. 

Popie啪ius pasidalijo mintimis  ir apie studijas. Jis link臈jo, kad jos b奴t懦 ne vien tam tikros disciplinos metodo i拧mokimas, bet ir sav臋s pa啪inimas bei mokymasis b奴ti bendruomen臈s dalimi. Kad studijos tur臈t懦 ger膮 tiksl膮. Kartais studijos ir visas gyvenimas pradeda tarnauti tik darbui, mums patiems tampant 鈥瀙reke鈥�, kai tur臈tume dirbti tam, kad gyventume. Tegul studijos, 寞gyta kompetencija ir autoritetas tarnauja kitiems ir vis懦 g臈riui.

Savo pastabas Pranci拧kus baig臈 link臈jimu pajusti, kad yra didesn臈 tikrov臈, kuri mus ap拧vie膷ia ir pranoksta 鈥� tiesa. Be tiesos m奴s懦 gyvenimas praranda prasm臋. Studijos 寞gauna prasm臋, kai ie拧ko tiesos, o jos ie拧kodami suprantame, kad mes buvome sukurti tam, kad j膮 rastume. Tiesa leid啪iasi surandama: ji yra svetinga, dosni, norinti pad臈ti. (RK / Pope)