蜜桃交友

?e?tadienio pavakare popie?ius Pranci?kus apsilank? Louvain-la-Neuve mieste, kuriame susitiko su prancūzi?kojo Liuveno katalik? universiteto studentija, prie? tai pasisveikin?s su miestelio, universiteto ir Ba?ny?ios Belgijoje vadovais, palik?s ?ra?? Sve?i? knygoje. Penktadienio pavakare, galima priminti, popie?ius aplank? flamandi?k?j? Liuveno katalik? universitet?. Susitikimas Louvain-la-Neuve susid?jo i? dviej? dali?: vienoje universiteto sal?je Pranci?kus bendravo su penkiasde?im?ia student? ir jaun? mokslinink?, keturi i? j? pasidalijo savo mintimis ir klausimais. Antroji susitikimo su studentais dalis vyko lauke, kur j? gal?jo susirinkti daug daugiau. ?ventasis T?vas jaunuolius pasveikino prava?iuodamas automobiliu tarp j? eili?.

Pirmojoje susitikimo dalyje popie?ius, atsakydamas ? vieno jaunuolio liudijim? apie nerim? d?l ateities, sak?: ?Matome, koks ?iaurus ir aroganti?kas yra blogis, naikinantis aplink? ir tautas. Atrodo, kad jam n?ra stabd?i?. Karas yra jo brutaliausia i?rai?ka, kaip ir korupcija bei ?iuolaikin?s vergov?s formos. Kartais ?ie blogiai u?ter?ia pa?i? religij?, kuri tampa dominavimo priemone. Ta?iau tai yra ?ventvagyst?. ?moni? vienyb? su Dievu, kuris yra gelbstinti Meil?, tampa vergija. Net pats t?vo vardas, kalbantis apie glob?, tampa u?gniau?imo i?rai?ka. Dievas yra T?vas, o ne savininkas. Jis yra Sūnus ir Brolis, o ne diktatorius. Jis yra meil?s, o ne dominavimo Dvasia.“

Ta?iau, pridūr? popie?ius, krik??ionys ?ino, kad blogis netars paskutinio ?od?io, kad jo dienos suskai?iuotos. Tai dar labiau sustiprina j? atsakomyb? i?saugoti vilt?.

Kalb?damas apie santyk? tarp krik??ionyb?s ir ekologijos, pamin?t? kito jaunuolio, arba tik?jimo ?vilgsn? ? visos ?monijos bendrus namus, Pranci?kus j? apibūdino trimis ?od?iais: d?kingumas, misija ir i?tikimyb?.

Esame d?kingi u? savo bendrus namus, kuriuos gavome dovanai. Turime ne savivaliauti, o elgtis kaip sve?iai ir piligrimai. Tai mūs? misija – saugoti ?em?s gro?? ir j? ?dirbti tokiu būdu, kad jos vaisiais gal?t? pasinaudoti visi, taip pat ateities kartos. Ta?iau joks vystymosi planas nepavyks, jei toliau siaut?s prievarta ir arogancija. Tai mus kreipia pa?velgti ? problemos ?akn? – kas yra ?mogaus ?irdyje? Ten slypi galing?j? abejingumas mūs? aplinkos griovimui, nes pasipelnyti yra svarbiau. Ir kol taip bus, tol kiekvienas persp?jimas bus nutildytas arba i?girstas tiek, kiek jis parankus rinkai. Kol pastaroji pirmoje vietoje, tol su mūs? namais bus elgiamasi neteisingai. ?O juk dovanos gro?is pra?osi mūs? atsakomyb?s: esame sve?iai, o ne despotai. Mieli studentai, galvokite apie kultūr? ne vien kaip apie id?j?, bet ir kaip apie pasaulio puosel?jim?“, – sak? Pranci?kus. Tai siejasi su i?tikimybe, arba nuoseklumu: turime siekti vis? integralaus vystymosi, visuose lygmenyse – fiziniame, moraliniame, kultūriniame, sociopolitiniame. Tai rei?kia prie?intis priespaudai, atmetimui, piktnaud?iavimui. Ba?ny?ioje tai galima pavadinti ir ?vent?jimo keliu – kiekvienas jos narys turi nuolatos atsiversti, kad jo gyvenimas atitikt? ties? ir teisingum?, ir tuo pat metu būt? laimingas. Pasirinkimas yra tarp manipuliavimo ir kultivavimo tiek i?oriniame, tiek vidiniame pasaulyje.

T?sdamas savo mintis, popie?ius Pranci?kus kalb?jo apie moter? vaidmen?, jo klausytojams, jam pa?iam ir jo pirmtakams svarbi? tem?, kuri? komplikuoja patirta prievart?, neteisingumas ir ideologin?s nuostatos. Reikia atrasti atspirties ta?k? – kas yra moteris ir kas yra Ba?ny?ia? Ba?ny?ia yra Dievo tauta, o ne tarptautin? ?mon?. Dievo tautoje moteris yra dukra, sesuo, motina, pana?iai, kaip kitas yra sūnus, brolis, t?vas. ?ie vardai yra santykiai, kurie i?rei?kia mūs? pana?um? ? Diev?. Ne atskirai, bet kartu – vyras ir moteris. Moterys ir vyrai yra asmenys, ne individai. Nuo prad?i? yra pa?aukti myl?ti ir būti mylimi. ?is pa?aukimas tuo pat metu yra misija visuomen?je ir Ba?ny?ioje.

Anot Pranci?kaus, tai, kas būdinga moterims, kas yra moteri?ka, n?ra ?tvirtinta bendru sutarimu ar ideologij?. O ?mogaus orum? u?tikrina pirminis ?statymas, u?ra?ytas ne popieriuje, o pa?iame kūne. Orumas yra ne?kainojama g?ryb?, pirmin? savyb?, kurios joks ?mogi?kas ?statymas negali nei suteikti, nei atimti. Remdamasi ?iuo visiems bendru orumu krik??ioni?koji kultūra vis i? naujo skirtinguose kontekstuose pl?toja vyro ir moters pa?aukim? bei misij?, j? abipus? buvim? vienas kitam, bendryst?je. Ne vienas prie? kit?, su nesuderinamais reikalavimais, bet vienas kitam.

Moteris yra i?ganomojo ?vykio centre. Per Marijos ?Taip“ ? pasaul? ateina pats Dievas. Moteris yra vaisingas pri?mimas, rūpestis, gyvybingas atsidavimas, tai galime pamatyti visose srityse, darbe, visuomen?je, Ba?ny?ioje, ?eimoje. Ba?ny?ia yra moteris. 

Popie?ius pasidalijo mintimis  ir apie studijas. Jis link?jo, kad jos būt? ne vien tam tikros disciplinos metodo i?mokimas, bet ir sav?s pa?inimas bei mokymasis būti bendruomen?s dalimi. Kad studijos tur?t? ger? tiksl?. Kartais studijos ir visas gyvenimas pradeda tarnauti tik darbui, mums patiems tampant ?preke“, kai tur?tume dirbti tam, kad gyventume. Tegul studijos, ?gyta kompetencija ir autoritetas tarnauja kitiems ir vis? g?riui.

Savo pastabas Pranci?kus baig? link?jimu pajusti, kad yra didesn? tikrov?, kuri mus ap?vie?ia ir pranoksta – tiesa. Be tiesos mūs? gyvenimas praranda prasm?. Studijos ?gauna prasm?, kai ie?ko tiesos, o jos ie?kodami suprantame, kad mes buvome sukurti tam, kad j? rastume. Tiesa leid?iasi surandama: ji yra svetinga, dosni, norinti pad?ti. (RK / Pope)