Popie?ius Liuksemburge: ?ia matome taikos prana?um? prie? kar?
Pranci?kus Cercle Cité kultūros centre, Liuksemburgo centre, kreip?si ? kra?to vald?ios, ?skaitant Did?j? kunigaik?t? ir premjer?, pilietin?s visuomen?s ir diplomatinio korpuso atstovus. Popie?iaus pa?ym?jo, jog d?l savo geografin?s pad?ties Liuksemburgas, esantis ten, kur susitinka skirting? kalb? ir kultūr? erdv?s, ne kart? minimas svarbiausiuose Europos istoriniuose ?vykiuose. Pra?jusio am?iaus pirmoje pus?je kra?tas du kartus i?gyveno invazij?, laisv?s ir nepriklausomyb?s netekim?. Po II Pasaulinio karo Liuksemburgas i?siskyr? ?sipareigojimu kurti viening? ir solidari? Europ?, kurioje kiekviena ?alis, didel? ar ma?a, tur?t? savo vaidmen? ir gal?t? u? nugaros palikti susiskaldymus, nesutarimus ir karus, sukeltus perd?to nacionalizmo ir ?aling? ideologij?.
?iandien Liuksemburgas, Europos S?jungos ?alis steig?ja, yra ?vairi? S?jungos institucini? būstini? centras. Tvirta demokratin? ?alies struktūra, kurioje puosel?jamas ?mogaus orumas ir ginamos jo pagrindin?s laisv?s, yra būtina s?lyga tokiam svarbiam vaidmeniui viso ?emyno kontekste. Pranci?kus primin? savo pirmtako ?v. Jono Pauliaus II vizit? Liuksemburge 1985 metais ir jo metu i?tart? padr?sinim? tapti vis didesnio skai?iaus kra?t? civilizacij? kry?kele, main? ir bendradarbiavimo vieta.
Anot Pranci?kaus, prat?sdamas ?? palink?jim? jis dar kart? kvie?ia kurti solidarius santykius tarp taut?, kad visi gal?t? tapti tvarkingo integralaus vystymosi projekto dalyviais ir veik?jais.
Ba?ny?ios socialin? doktrina nurodo, kokiais bruo?ais tokia pa?anga pasi?ymi ir kokiais keliais pasiekiama. Popie?ius Pranci?kus primin?, kad jis pats daug d?mesio skyr? kūrinijos apsaugos ir brolyb?s tem? gilinimui.
?Kad vystymasis būt? i? ties? autenti?kas ir integralus, jis neturi apipl??in?ti ir niokoti mūs? bendr? nam? ir palikti taut? ar socialini? grupi? paribiuose. Turtas, neturime pamir?ti, yra atsakomyb?“, – pabr??? ?ventasis T?vas, pra?ydamas d?mesio labiausiai nuskriaustoms tautoms ir pagalbos joms pakilti i? skurdo.
Tegul Liuksemburgas, turintis savit? istorij?, savit? geografin? pad?t?, kone pus? gyventoj? i? kit? Europos ir pasaulio kra?t?, parodo, kaip priimti bei integruoti migrantus ir pab?g?lius.
Deja, tenka konstatuoti, kad ir Europos ?emyne v?l atsiranda nesutarim? ir nedraugi?kum?, kurie, u?uot i?spr?sti abipuse gera valia, derybomis ir diplomatiniu darbu, virsta atviru prie?i?kumu, kur? prat?sia naikinimas ir mirtis.
?Atrodo, kad ?mogaus ?irdis nemoka puosel?ti atminties, tod?l periodi?kai nuklysta ir v?l leid?iasi ? tragi?kus karo kelius. Kad i?gydytume ?i? pavojing? skleroz?, sunkiai susargdinan?i? tautas ir galin?i? jas ?velti ? ?vykius, kuri? ?mogi?ka kaina mil?ini?ka, kurie atnaujina beprasmi?kas ?udynes, reikia ?velgti auk?tyn, reikia, kad kasdien? taut? ir joms vadovaujan?i?j? gyvenim? gaivint? kilnios ir gilios dvasin?s vertyb?s, u?kertan?ios keli? proto netekimui ir neatsakingam gr??imui prie t? pa?i? praeities klaid?, kurias dar labiau apsunkina ?iandien ?moni? turima didesn? technin? galia“, – kalb?jo popie?ius. O jis, kaip apa?talo Petro ?p?dinis ir visos Ba?ny?ios, ?mogi?kumo ?inov?s, vardu yra siun?iamas liudyti apie t? gyvybin? limf?, nuolatin? asmeninio ir socialinio atsinaujinimo j?g? – Evangelij?.
Tik J?zaus Kristaus Evangelija i? ties? kei?ia ?mogaus sielos gelmes, suteikdama jam sugeb?jim? daryti gera ir pa?iose sunkiausiose situacijose u?gesinti neapykantos ?idinius, sutaikyti susiprie?inusius.
Tegul visi, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, būdami visi?kai laisvi, pa??sta J?zaus, savo Asmenyje sutaikiusio Diev? ir ?mog?, ?inan?io, kas yra ?mogaus ?irdyje ir galin?io i?gydyti jos ?aizdas, Evangelij?.
Liuksemburgas, pasak Pranci?kaus, gali visiems parodyti taikos prana?umus prie? karo siaub?, migrant? integracijos ir r?mimo prana?umus prie? j? segregacij?, taut? bendradarbiavimo naud? prie? nelemtas aklin? nuostat? ir savanaudi?ko, trumparegi?ko ar net smurtinio savo interes? siekimo pasekmes.
I? ties? reikia, kad esantys vald?ios pozicijose ?sipareigot? kantrioms ir s??iningoms deryboms, siekdami i?spr?sti kontrastus ir būdami pasireng? ie?koti garbing? kompromis?, nieko nesugriaunan?i?, bet padedan?i? kurti saugum? ir taik? visiems.
?Kad tarnau?iau“ – tai jo kelion?s Liuksemburge ?ūkis, primin? Pranci?kus. ?is ?ūkis i?rei?kia Kristaus, tapusio tarnu, ? pasaul? siun?iamos Ba?ny?ios misij?.
?Tad leiskite priminti, kad tarnavimas yra auk??iausias kilmingumo titulas, pagrindin? u?duotis, stilius, kur? reikia prisiimti kiekvien? dien?. Tegul gerasis Vie?pats suteikia jums malon? tai visada daryti d?iaugsminga ir dosnia dvasia“, – sak? popie?ius, kalb? u?baig?s Dievo Motinos u?tarimo Liuksemburgui ir pasauliui bei Dievo palaiminimo maldavimu. (RK / Pope)