蜜桃交友

 ?Universiteto u?duotis – suteikti integrali? formacij?, kad asmenys gaut? ?rankius, reikalingus dabar?iai interpretuoti ir atei?iai planuoti“, – sak? Pranci?kus.

Kultūrin? formacija, pasak jo, niekada n?ra savitiksl?, o universitetai tur?t? vengti rizikos tapti ?katedromis dykumoje“. D?l savo pa?ios prigimties universitetai yra vietos, kur gimsta naujos id?jos ir stimulai, reikalingi  ?mogaus m?stymui ir gyvenimui, visuomen?s i??ūkiams. Gra?u, kad universitete gimsta kultūra, gimsta id?jos, o ypa? – skatinama aistra ie?koti tiesos ir tarnauti ?monijos pa?angai. Kataliki?kas universitetas yra pa?auktas duoti lemiam? J?zaus Kristaus Evangelijos raugo, druskos ir ?viesos bei gyvosios Ba?ny?ios, visada atviros naujiems scenarijams ir pasiūlymams, Tradicijos ind?l?.  

?Nor??iau jums skirti paprast? kvietim?: pl?skite pa?inimo ribas!“, – sak? popie?ius Liuveno katalik? universiteto d?stytojams. Anot jo, tai ne tiek s?vok? ir teorij? dauginimas, kiek akademinio ir kultūrinio ugdymo pavertimas gyva erdve, kuri apima gyvenim? ir kalba gyvenimui. Tuo tarpu mūs? kontekste, pasak Pranci?kaus, mūs? erdv?, mūs? sienos yra suspaustos d?l dviej? motyv?.   

Viena, esame panir? ? kultūr?, kurioje atsisakoma tiesos ie?kojimo. Prarad? ramyb?s neduodan?i? ie?kojimo aistr?, radome patog? prieglobst? vadinamajame silpname m?styme, ?sitikinime, kad viskas yra vienoda, kad vienas dalykas prilygsta kitam, kad viskas yra reliatyvu. Antra, kai universitetuose ir kitur kalbama apie ties?, da?nai pasiduodama racionalistiniam po?iūriui, pagal kur? tik tai, k? galime pamatuoti ir patirti, galima laikyti tiesa, tarsi gyvenimas būt? tik materija ir tai, kas matoma. Abiem atvejais ribos yra siauros.

Pirmas atvejis byloja apie dvasios nuovarg?, d?l kurio atsiduriame nuolatiniame netikrume ir beaistr?je būsenoje, tarsi būt? beprasmi?ka ie?koti prasm?s tikrov?je, kurios negalime suprasti. ?is jausmas da?nai i?ry?k?ja tam tikruose Franzo Kafkos, kuris apra?? tragi?k? ir skausming? XX a. ?mogaus būkl?, kūrini? persona?uose. Vieno apsakymo veik?j? pokalbyje aptinkame tok? teigin?: ?Manau, kad jūs nesirūpinate tiesa tik tod?l, kad tai pernelyg vargina“. Tiesos ie?kojimas vargina, nes ver?ia mus i?eiti i? sav?s, rizikuoti, kelti klausimus. O patiriant tok? nuovarg? mus pradeda vilioti pavir?utini?kas ir daug klausim? nekeliantis gyvenimas. Pana?iai mus labiau traukia lengvas, patogus tik?jimas, kuris niekada nieko neklausin?ja.

Antru atveju turime besiel? racionalizm?, ? kur? pasinerti dar daugiau rizikuojame d?l to, kad esame s?lygojami technokratin?s kultūros. Kai ?mogus redukuojamas vien iki materijos, kai tikrov? apribojama vien tuo, kas matoma, kai protas suspaud?iamas iki matematikos ir laboratorini? tyrim?, tada pritrūksta nuostabos, tos vidin?s nuostabos, kuri skatina mus ?velgti toliau, ?velgti ? dang?, atrasti pasl?pt? ties?, kuri atsakyt? ? pagrindinius klausimus: kod?l a? gyvenu, kokia mano gyvenimo prasm?, koks yra galutinis gyvenimo kelion?s tikslas ir u?davinys? Romano Guardini sav?s klaus?: ?Kod?l ?mogus, nepaisant visos pa?angos, pats sau yra toks nepa??stamas ir vis labiau toks tampa? Tod?l, kad jis prarado rakt?, padedant? suprasti ?mogaus esm?. Mūs? tiesos d?snis sako, kad ?mog? galima pa?inti tik pradedant nuo vir?aus, nuo Dievo, nes tik i? jo i?plaukia egzistencija“.

Nesitaikydami su dvasios nuovargiu ir besieliu racionalizmu pra?ykime Dievo i?pl?sti mūs? ribas, ragino popie?ius Liuveno katalik? universiteto d?stytojus. Pra?ykime laiminti mūs? darb?, kad jis tarnaut? kultūrai, sugeban?iai atsiliepti ? ?iandienos i??ūkius. Pati ?ventoji Dvasia, kuri? gavome kaip dovan?, skatina mus ie?koti, ple?ia mūs? m?stymo ir veikimo erdves, veda mus ? vis? ties?.

Popie?ius sak?, kad jis nori nuo?ird?iai pad?koti susitikimo dalyviams u? tok? rib? pl?tim?, ?skaitant svetingum? tiems, kuriems teko b?gti i? savo ?ali?, patirti daug kan?i? ir nesaugumo, kaip buvo parodyta vaizdo reporta?e susitikimo prad?ioje. Mums reikia kultūros, kuri ne sutvirtina ribas, bet jas ple?ia. Kuri neatskiria ir neatsistoja vir? kit?, bet veikia kaip geras raugas pasaulio te?loje visos ?monijos labui.

?Vienas ?io kra?to teologas, Liuveno universiteto aukl?tinis ir d?stytojas, yra pasak?s: ?Tai mes esame degantis krūmas, leid?iantis Dievui apsireik?ti““, – citavo popie?ius Adolphe‘? Gesché.

?Saugokite ?ios ugnies liepsn?, pl?skite savo ribas! Būkite neramūs tiesos ie?kotojai ir niekada neu?gesinkite savo aistros, kad nepasiduotum?te m?stymo tinguliui. Būkite tie, kurie kuria ?traukimo, u?uojautos, atidumo silpniausiems ir didiesiems pasaulio, kuriame gyvename, i??ūkiams kultūr?“, – pakartojo jis. (RK / Pope)