Popie啪iaus vizitas Ryt懦 Timore. Kelion臈s i拧拧奴kiai
Popie啪ius atvyks 寞 Ryt懦 Timoro sostin臋 Dil寞 rugs臈jo 9 dien膮 kur 寞vyks visi vizito Ryt懦 Timore renginiai: valstyb臈s ir vyriausyb臈s pareig奴n懦, visuomen臈s lyderi懦 ir diplomatinio korpuso atstov懦 pasveikinimas prezident奴roje, susitikimai su dvasininkais, vienuoliais ir seminaristais Marijos Nekaltojo Prasid臈jimo katedroje, su jaunimu 鈥� Dilio suva啪iavim懦 sal臈je, Mi拧ios 鈥� Taci Tolu aik拧t臈je.
Ryt懦 Timoro vald啪ios atstovams popie啪iaus atvykimas kelia nereg臈to masto i拧拧奴kius, vis懦 pirma d臈l vizito programos dalyvi懦 apr奴pinimo maisto produktais ir vandeniu. Manoma, kad popie啪iaus Mi拧iose dalyvaus kaip 750 000 啪moni懦. Tai 鈥� ma啪daug pus臈 vis懦 kra拧to gyventoj懦, kuri懦 yra 1 340 000 ir kuri懦 absoliuti dauguma 鈥� 98 procentai 鈥� yra katalikai. JT pl臈tros programos duomenimis, per 40 procent懦 Ryt懦 Timoro gyventoj懦 gyvena 啪emiau skurdo ribos ir patiria maisto tr奴kum膮.
Visi nori pamatyti popie啪i懦, patikino pokalbyje Azijos katalik懦 naujien懦 portalui Ucanews prezidentas Jose Ramosas-Horta. Labai laukiamas popie啪iaus apsilankymas mums kelia daug i拧拧奴ki懦, patikino valstyb臈s vadovas.
Ryt懦 Timoras yra vienas i拧 dviej懦 Azijoje katalik懦 daugumos kra拧t懦, kartu su Filipinais. Ba啪ny膷ios vaidmuo buvusioje Portugalijos kolonijoje i拧liko svarbus ir per Indonezijos valdymo laikotarp寞. Ba啪ny膷ia r臈m臈 Ryt懦 Timoro nepriklausomyb臈s siekius, kurie 1999 m. buvo 寞gyvendinti per referendum膮. Ba啪ny膷ios ypating膮 vaidmen寞 mini 2002 m. priimta 拧alies konstitucija. Tais pa膷iais metais 艩ventasis Sostas ir Ryt懦 Timoras u啪mezg臈 diplomatinius ry拧ius, dvi拧al寞 bendradarbiavim膮 sustiprino 2015 metais pasira拧ytos sutartys. 1989 m., Dilio vyskupijos Marijos Nekaltojo Prasid臈jimo katedr膮, kuri yra laikoma did啪iausia katalik懦 拧ventove Pietry膷i懦 Azijoje, konsekravo popie啪ius 拧v. Jonas Paulius II. Vizito metu popie啪ius Pranci拧kus apsistos apa拧tali拧kojoje nunciat奴roje, kuri膮 2022 metais minit dvi拧ali懦 santyki懦 dvide拧imt膮sias metines inauguravo arkivyskupas Edgaras Pena Para, valstyb臈s sekretoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams, dalyvaujant prezidentui J. Ramosui-Hortai ir Dilio arkivyskupui, kardinolui Virgiliui do Carmo da Silva. (SAK / Pope)
