蜜桃交友

Pasak kardinolo, 拧i popie啪iaus kelion臈 bus proga paraginti Europ膮 i拧 naujo atrasti savo pamatines vertybes. Po Antrojo pasaulinio karo Europos tautos buvo i拧sekusios. Karo metai buvo kupini nelaimi懦 ir kan膷i懦, d臈l to Vakar懦 Europos gyventojai ry啪tingai ir dr膮siai k奴r臈 nauj膮 tvark膮, galin膷i膮 pad臈ti i拧vengti konfliktus suk臈lusi懦 nacionalizm懦 atgimimo. 艩iandien t懦 praeities nelaimi懦 atminimas 拧iek tiek i拧bl臈so, tod臈l did臈ja pavojus v臈l gr寞啪ti prie tragi拧k懦 praeities klaid懦. Popie啪ius yra vilties piligrimas. Jis nori, kad Europos S膮junga i拧 naujo atrast懦 motyvus, d臈l kuri懦 ji susik奴r臈, kad kiekvien膮 klausim膮 鈥� 寞skaitant 拧iandien ypatingai a拧trius migracijos klausimus 鈥� spr臋st懦 vadovaudamasi 寞啪valgia solidarumo dvasia. Populizmas, poliarizacija, baim臈 da啪nai yra dvasinio ir intelektinio nuovargio pasekm臈s. I拧 to kyla ir apgaulingas 寞sivaizdavimas, kad 寞manomi kone stebuklingi sprendimai, galintys paprastais ir greitais veiksmais pa拧alinti sud臈tingas ar net epochines problemas. 艩is 啪moni懦 nuovargis galiausiai lemia, kad jie noriai priima radikalius pasi奴lymus, 啪adan膷ius ne寞manomus dalykus.

Ba啪ny膷ia gerai pa啪寞sta 啪mog懦, d臈l to ji popie啪iaus l奴pomis kalba apie atsakomyb臋, nuosaikum膮, 寞sp臈ja d臈l rizikos, kuri gali kilti, jei pasuksime pavojingais keliais. Popie啪iaus balsas moko b奴ti atsargiems ir i拧laikyti kritikos jausm膮 at啪vilgiu t懦, kurie si奴lo supaprastintus greito pagijimo receptus tautoms, pavargusioms d臈l pa膷i懦 寞vairiausi懦 prie啪as膷i懦. Pernelyg supaprastinti sprendimai gali vesti 寞 katastrof膮.

Jei 啪i奴rime 寞 istorij膮, ai拧kiai matome, kad Europos civilizacijos 拧aknys gl奴di graik懦-rom臈n懦 kult奴roje, o pagrindin臈s vertyb臈s yra kilusios i拧 jud臈j懦-krik拧膷ioni懦 tradicijos. B奴tent krik拧膷ionyb臈 per am啪ius suk奴r臈 Europos kra拧tovaizd寞. Apie tai liudija katedros, universitetai, menas, institucij懦 raida ir t奴kstan膷iai kit懦 aspekt懦, suk奴rusi懦 Europ膮 toki膮, koki膮 mes j膮 pa啪寞stame. O vis d臈lto, sak臈 kardinolas, kai buvo svarstomas Europos S膮jungos konstitucijos projektas buvo pasirinkta ai拧kiai nenurodyti 拧i懦 stipri懦 s膮saj懦 su praeities kult奴riniu ir religiniu paveldu, manant, kad pripa啪inus tas 拧aknis, jos gali trukdyti naujiems poky膷iams. 艩io pasirinkimo rezultatas 鈥� pasimetimo, kuris nepadeda Europos integracijai, sustipr臈jimas. I拧 ties懦 Europai labai reikia i拧 naujo atrasti savo 拧aknis, jei norime rasti j臈g懦 naujam post奴miui, kuris leist懦 pasiekti nauj懦 svarbi懦 tiksl懦 ir 寞veikti vis did臈jant寞 savanaudi拧kum膮. Jei Europa nori b奴ti girdima ir autoritetinga 拧iandienos pasaulyje ir jei nori i拧eiti i拧 aklavie膷i懦, ji turi i拧 naujo atrasti j膮 寞kv臈pusi懦 vertybi懦 didyb臋.

Vienas 拧ios popie啪iaus apa拧tali拧kosios kelion臈s motyv懦 yra Liuveno katalik懦 universiteto 600 met懦 sukaktis. Tai, savo ruo啪tu, primena tik臈jimo ir mokslo santykio istorijos apm膮stymo svarb膮 ir  abipusio dialogo svarb膮 拧iandien. Istorijoje b奴ta ir ilg懦 tarpusavio supratimo bei bendradarbiavimo etap懦, ir nesupratimo moment懦. Pasak kardinolo, nesusipratimai kildavo d臈l nederamo dviej懦 skirting懦 metod懦 sutapatinimo, kai, viena vertus, buvo daroma klaida Biblij膮 laikant ne tik 拧ventu tekstu, bet ir mokslo knyga, kita vertus, mokslo 啪inios buvo laikomos vieninteliu tikrai moksliniu pa啪inimu, taip nuvertinant ir apribojant pa膷i膮 proto veikimo srit寞. Tad per 拧i膮 kelion臋 numatyti vizitai Liuveno katalik懦 universitete suteiks popie啪iui prog膮 raginti i拧 naujo atrasti glaud懦 tik臈jimo ir mokslo ry拧寞, gerbiant j懦 veiklos sri膷i懦 ir naudojam懦 metod懦 skirtingum膮. (jm / Pope)