蜜桃交友

Pasak kardinolo, ?i popie?iaus kelion? bus proga paraginti Europ? i? naujo atrasti savo pamatines vertybes. Po Antrojo pasaulinio karo Europos tautos buvo i?sekusios. Karo metai buvo kupini nelaimi? ir kan?i?, d?l to Vakar? Europos gyventojai ry?tingai ir dr?siai kūr? nauj? tvark?, galin?i? pad?ti i?vengti konfliktus suk?lusi? nacionalizm? atgimimo. ?iandien t? praeities nelaimi? atminimas ?iek tiek i?bl?so, tod?l did?ja pavojus v?l gr??ti prie tragi?k? praeities klaid?. Popie?ius yra vilties piligrimas. Jis nori, kad Europos S?junga i? naujo atrast? motyvus, d?l kuri? ji susikūr?, kad kiekvien? klausim? – ?skaitant ?iandien ypatingai a?trius migracijos klausimus – spr?st? vadovaudamasi ??valgia solidarumo dvasia. Populizmas, poliarizacija, baim? da?nai yra dvasinio ir intelektinio nuovargio pasekm?s. I? to kyla ir apgaulingas ?sivaizdavimas, kad ?manomi kone stebuklingi sprendimai, galintys paprastais ir greitais veiksmais pa?alinti sud?tingas ar net epochines problemas. ?is ?moni? nuovargis galiausiai lemia, kad jie noriai priima radikalius pasiūlymus, ?adan?ius ne?manomus dalykus.

Ba?ny?ia gerai pa??sta ?mog?, d?l to ji popie?iaus lūpomis kalba apie atsakomyb?, nuosaikum?, ?sp?ja d?l rizikos, kuri gali kilti, jei pasuksime pavojingais keliais. Popie?iaus balsas moko būti atsargiems ir i?laikyti kritikos jausm? at?vilgiu t?, kurie siūlo supaprastintus greito pagijimo receptus tautoms, pavargusioms d?l pa?i? ?vairiausi? prie?as?i?. Pernelyg supaprastinti sprendimai gali vesti ? katastrof?.

Jei ?iūrime ? istorij?, ai?kiai matome, kad Europos civilizacijos ?aknys glūdi graik?-rom?n? kultūroje, o pagrindin?s vertyb?s yra kilusios i? jud?j?-krik??ioni? tradicijos. Būtent krik??ionyb? per am?ius sukūr? Europos kra?tovaizd?. Apie tai liudija katedros, universitetai, menas, institucij? raida ir tūkstan?iai kit? aspekt?, sukūrusi? Europ? toki?, koki? mes j? pa??stame. O vis d?lto, sak? kardinolas, kai buvo svarstomas Europos S?jungos konstitucijos projektas buvo pasirinkta ai?kiai nenurodyti ?i? stipri? s?saj? su praeities kultūriniu ir religiniu paveldu, manant, kad pripa?inus tas ?aknis, jos gali trukdyti naujiems poky?iams. ?io pasirinkimo rezultatas – pasimetimo, kuris nepadeda Europos integracijai, sustipr?jimas. I? ties? Europai labai reikia i? naujo atrasti savo ?aknis, jei norime rasti j?g? naujam postūmiui, kuris leist? pasiekti nauj? svarbi? tiksl? ir ?veikti vis did?jant? savanaudi?kum?. Jei Europa nori būti girdima ir autoritetinga ?iandienos pasaulyje ir jei nori i?eiti i? aklavie?i?, ji turi i? naujo atrasti j? ?kv?pusi? vertybi? didyb?.

Vienas ?ios popie?iaus apa?tali?kosios kelion?s motyv? yra Liuveno katalik? universiteto 600 met? sukaktis. Tai, savo ruo?tu, primena tik?jimo ir mokslo santykio istorijos apm?stymo svarb? ir  abipusio dialogo svarb? ?iandien. Istorijoje būta ir ilg? tarpusavio supratimo bei bendradarbiavimo etap?, ir nesupratimo moment?. Pasak kardinolo, nesusipratimai kildavo d?l nederamo dviej? skirting? metod? sutapatinimo, kai, viena vertus, buvo daroma klaida Biblij? laikant ne tik ?ventu tekstu, bet ir mokslo knyga, kita vertus, mokslo ?inios buvo laikomos vieninteliu tikrai moksliniu pa?inimu, taip nuvertinant ir apribojant pa?i? proto veikimo srit?. Tad per ?i? kelion? numatyti vizitai Liuveno katalik? universitete suteiks popie?iui prog? raginti i? naujo atrasti glaud? tik?jimo ir mokslo ry??, gerbiant j? veiklos sri?i? ir naudojam? metod? skirtingum?. (jm / Pope)