?ventosios Marijos Did?iosios bazilikos dedikacijos ?vent?. Popie?iaus homilija
Pranci?kus mi?par? homilijoje u?simin? apie priart?jusi jubiliej? pa?ym?damas, kad jo metu daug maldinink? lankysis ?ioje ?ventov?je pra?yti ?ventosios Dievo Motinos palaiminimo tod?l, kad ?v?. M. Marija yra tarpinink? maloni?, kurios ?ventosios Dvasios d?ka visuomet ateina vien tik i? J?zaus Kristaus. Popie?ius pridūr?: mes ?ia susirinkome ?iandien tarsi vis? būsim? jubiliejaus maldinink? avangardas melsti Marijos u?tarimo ir ypa? taikos malon?s Romai ir pasauliui.
Taikos, pa?ym?jo Pranci?kus, kuri būna tikra ir pastovi tik jei kyla i? atgailaujan?i? ir atleidim? pelniusi? ?ird?i?; taikos, t?s? popie?ius, kuri ateina i? Kristaus Kry?iaus per krauj?, gaut? i? ?v?. M. Marijos ir praliet? d?l nuod?mi? atleidimo.
Popie?ius bazilikos dedikavimo mi?par? homilijoje dalijosi ir mintimis apie sniego, susijusio su ?ios bazilikos ?vente, ir bazilikoje esan?ios garsiosios ir jo labai pam?gtos Dievo motinos Marijos ikonos ?Salus populi romani“ simbolika.
Pranci?kus ai?kino vadinam?j? sniego stebukl?, t. y. IV a. vidurvasar? Romoje ant Eskvilino kalvos ?vykus? snyg? vietoje, kurioje popie?ius Liberijus (352–366) nutar? pastatydinti koply?i? Dievo Motinos garbei, o popie?ius Sikstas III (432–440) vietoj koply?ios toje pa?ioje vietoje pastat? dabartin? bazilik?. Pasak Pranci?kaus ?io ?vykio simbolik? padeda suprasti Senojo Testamento tekstas i? Siracido knygos, kuriame apie Dievo siun?iam? snieg? para?yta, kad jo ?baltumas ?avi“ – jis apakina akis – ir kad snaig?ms krintant ?neatsistebi ?irdis“ (?r. Sir 43).
Pasak ?io autoriaus, snygis sukelia ?mogaus sieloje dvigub? jausm?: ?avesio ir nuostabos. Sniegas yra tarsi malon?s simbolis, sujungiantis gro?? ir neatlyginamum?. Popie?ius pasteb?jo, kad tai yra ka?kas, ko negalima nusipelnyti, juo labiau nusipirkti, o galima gauti tik kaip dovan?, tod?l ?i malon? taip pat yra visi?kai nenusp?jama taip, kaip ir sniegas Romoje vasaros viduryje. Malon? sukelia susi?av?jim? ir nuostab?.
Kreipdamas dalyvi? ?vilgsn? ? Marijos ikon?, pasak Pranci?kaus, – ?ios bazilikos brangakmen? – popie?ius sak?, kad malon? ?gyja visavert? krik??ioni?k? i?rai?k? ?iame Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizde. ?ioje ikonoje malon? i?ry?k?ja visu savo konkretumu, be joki? mitologini?, magi?k?, ar spiritualistini? poteks?i?, kurios visuomet slypi religijos sferoje. ?ioje ikonoje matome tik esm?: Moter? ir Sūn?. Mi?par? skaitinyje i? lai?ko Galatams apa?talas ?v. Paulius pa?ym?jo, kad ?Dievas atsiunt? savo Sūn?, gimus? i? moters“. Tai malon?s pilnoji Moteris, ji – prad?ta be gimtosios nuod?m?s, ji – be d?m?s, kaip k? tik i?krit?s sniegas. ? j? Dievas pa?velg? su ?avesiu ir nuostaba,j? i?sirinko būti savo Sūnaus Motina. Taip pat ji yra savo Sūnaus dukt?, buvusi jame prie? laik? prad?i?, o jo Motina ji tapo laik? pilnatvei at?jus. Kūdikis laiko ?vent?j? Knyg? kair?je rankoje, o laimina de?ine. Pirmoji i? palaimint?j? yra ji, pagirta tarp vis? moter?. Jos tamsus apsiaustas leid?ia geriau pamatyti Sūnaus auksin? rūb?: tik Jame esti visa dievyb?s pilnatv?: ji atidengtu veidu atspindi jo ?lov?, pa?ym?jo popie?ius reik?damas vilt?, kad sniego ir ikonos simboli? paai?kinimas pad?s priimti mi?par? ?od?io liturgijos skaitiniuose perduot? ?ini?.
Homilijos pabaigoje popie?ius kreip?si ? ?v?. M. Marij? ?v. Kirilo Aleksandrie?io (376–444), Ba?ny?ios mokytojo, maldos ?od?iais Efezo visuotinio susirinkimo pabaigoje pra?ydamas Dievo motin? melsti u? mus. (SAK / Pope)
