蜜桃交友

艩iemetinio susitikimo tema: 鈥濲ei neie拧kome to, kas esminga, tai ko ie拧kome?鈥� Pasak kardinolo popie啪iaus valstyb臈s sekretoriaus, tai labai ai拧ki nuoroda 寞 啪mogaus asmenin臈s atsakomyb臈s svarb膮 visose privataus ir vie拧ojo gyvenimo situacijose. Dabar, kai gyvename nepaprastai sud臈tingais laikais, labai svarbu ie拧koti to, kas sudaro gyvenimo ir tikrov臈s sl臈pinio centr膮, ra拧o kardinolas. I拧 ties懦 m奴s懦 am啪ius pasi啪ymi 寞vairiomis problemomis ir dideliais i拧拧奴kiais, kuri懦 akivaizdoje kartais jau膷iame bej臈gi拧kum膮, pasidavim膮 ir pasyvum膮, galin膷ius paskatinti sul臈tinti 啪ingsn寞, leistis u啪valdomiems to, kas svaigina, bet i拧 ties懦 yra labai pavir拧utini拧ka, netgi prarasti egzistencijos prasm臋. B奴tent d臈l to labai svarbus pasitikrinti, ar gyvenime siekiame esmini懦 dalyk懦.

Kardinolas primena, kad popie啪ius Pranci拧kus jaunim膮 ne kart膮 pra拧臈 neprarasti entuziazmo, neleisti, kad jaunyst臈je 啪mog懦 u啪valdyt懦 senatvei b奴dingos nuotaikos. Tuo pa膷iu susir奴pinimu vienoje savo knyg懦 pasidalijo ir jud臈jimo 鈥濩omunione e Liberazione鈥� 寞k奴r臈jas kunigas Luigi Giussani. 鈥炁爄rdis kausto skleroz臈, aistros ir gyvenimo skonio praradimas, 鈥� ra拧臈 jis. 鈥� Senatv臈 dvide拧imties met懦 ir dar anks膷iau, senatv臈 penkiolikos met懦. 艩tai, k膮 matome 拧iandienos pasaulyje.鈥� Esmini懦 dalyk懦 siekim膮 daro dar sunkesn寞 m奴s懦 dien懦 i拧oriniai veiksniai, pu膷iantys lediniai karo v臈jai, neteisyb臈, smurtas ir nelygyb臈, taip pat rimta klimato kriz臈 ir nereg臈tos antropologin臈s permainos. Viso to akivaizdoje b奴tina sustoti ir paklausti sav臋s: ar yra ka啪kas, d臈l ko verta gyventi ir tik臈ti?

Kardinolas valstyb臈s sekretorius ra拧o, kad popie啪ius Pranci拧kus nuo pat savo pontifikato prad啪ios ragina pasyviai nesusitaikyti su m奴s懦 laik懦 啪moni懦 nuovargiu ir nuopuoliais, bet juos suprasti kaip kvietim膮 susim膮styti, kad 拧irdis atsivert懦 susitikimui su Dievu ir kiekvienas 啪mogus nor臈t懦 pa啪inti save, savo artim膮 ir tikrov臋. 沤mogaus egzistencijos vert臋 sudaro ne daiktai, ne pasiekimai, ne lenktyn臈s, bet pirmiausia meil臈 鈥� t. y. draugyst臈 su Dievu, kuri atsispindi visuose kituose 啪mogi拧kuosiuose santykiuose ir yra niekada nepraeinan膷io d啪iaugsmo pagrindas. Popie啪ius Pranci拧kus primena, kad tai, kas mums yra esminis, gra啪iausias, patraukliausias ir kartu b奴tiniausias dalykas, yra tik臈jimas 寞 J臈z懦 Krist懦. I拧 ties懦 tik Vie拧pats gelbsti m奴s懦 trapi膮 啪mogyst臋 ir nelaimi懦 akivaizdoje leid啪ia patirti d啪iaugsm膮, kuris kitaip b奴t懦 ne寞manomas. Gr寞啪ti prie to, kas esminga, t. y. J臈zaus, nerei拧kia b臈gti nuo tikrov臈s, bet, prie拧ingai, tai yra s膮lyga, kad gal臈tume rimtai stoti savo istorijos akistaton, taip pat neb臈gtume nuo dabarties i拧拧奴ki懦, tur臈tume dr膮sos rizikuoti ir myl臈ti net tada, kai atrodo, kad neverta, kad mok臈tume gyventi pasaulyje be baim臈s.

B奴tent 拧ia prasme, ra拧o kardinolas, popie啪ius labai vertina Riminio susitikimo u啪sibr臈啪tus tikslus ir jiems pritaria. Susitelkimas 寞 esminius dalykus padeda mums paimti savo gyvenim膮 寞 savo rankas ir paversti j寞 meil臈s, gailestingumo ir atjautos 寞rankiu, tapti palaimos 啪enklu artimui. Popie啪ius Pranci拧kus linki, kad susitikimas daugeliui su啪adint懦 tro拧kim膮 ie拧koti to, kas esminga, ir skatint懦 拧irdyse aistr膮 skelbti Evangelij膮 鈥� i拧laisvinimo i拧 bet kokios vergijos 拧altin寞 ir j臈g膮, kuri gydo bei perkei膷ia 啪monij膮. (jm / Pope)