蜜桃交友

Italijos liturgini懦 savai膷i懦 tradicija siekia 1949 m. Nuo 1963 m. jos labai prisid臈jo prie Antrojo Vatikano susirinkimo liturgin臈s reformos 寞gyvendinimo. 艩iemetin臈 Italijos liturgin臈 savait臈 yra jau 74-oji. Jos tema: 鈥濪ievo tauta ir ars celebrandi. Liturgija 鈥� tikroji Ba啪ny膷ios malda, 鈥濲o vard膮 garbinan膷i懦 l奴p懦 vaisius鈥� (沤yd 13, 15)鈥�.

Kardinolas ra拧o, kad 拧iemetin臈s liturgin臈s savait臈s tema mus sugr膮啪ina prie liturgin臈s maldos specifikos. I拧 ties懦 liturgija, kaip sako Katalik懦 Ba啪ny膷ios Katekizmas, yra dalyvavimas 艩ventosios Dvasios 寞kv臈ptoje Kristaus maldoje T臈vui. Liturgija taip pat perkei膷ia joje dalyvaujan膷i膮 Dievo taut膮, ugdo tikin膷iuosius geram gyvenimui pagal Evangelij膮. Kaip ra拧臈 garsusis teologas Romano Guardini, liturgija 鈥� tai tik臈jimo tiesos, kuriomis meld啪iam臈s,  tai tik臈jimo tiesos, kurias besimelsdami i拧gyvename.

Toliau savo lai拧ke kardinolas valstyb臈s sekretorius primena kelis liturgijos kaip Ba啪ny膷ios tikrosios maldos bruo啪us, kuriuos popie啪ius Pranci拧kus pabr臈啪臈 neseniai paskelbtame savo apa拧tali拧kajame lai拧ke Desiderio desideravi.

Vis懦 pirma popie啪ius pra拧o i拧 naujo atrasti liturgin臈s maldos chori拧kum膮 鈥� tai yra vis懦 tikin膷i懦j懦 bals懦 derm臋. Krik拧膷ioni懦 maldoje ir krik拧膷ioni懦 liturginiame veiksme dalyvauja su Kristumi besivienijanti tikin膷i懦j懦 bendruomen臈, Kristuje atrandanti ir vis膮 savo 啪mogi拧kumo pilnatv臋. Tokio liturgin臈s maldos choralumo reikia ne tik mokytis, ne tik j寞 skatinti, bet vis懦 pirma j寞 rei拧kia i拧gyventi visiems kartu 拧ven膷iamoje liturgijoje. Su tuo yra susij臋s ir kitas svarbus aspektas 鈥� sakralin臈s giesm臈s svarba. Muzika liturgijoje yra ne dekoratyvinis elementas, bet neatskiriama ir b奴tina jos dalis. Giesm臈mis i拧 ties懦 tikintieji i拧rei拧kia savo tik臈jim膮. Tod臈l popie啪ius pra拧o r奴pintis liturginiu giedojimu ypa膷 拧ven膷iant sekmadienio Eucharistij膮, primindamas, kaip giesm臈je per bals懦 darn膮 i拧rei拧kiama dvasin臈 dalyvi懦 bendryst臈 ir 拧irdies d啪iaugsmas. Kardinolas primena ir popie啪iaus Pranci拧kaus pabr臈啪iam膮 tylos liturgijoje svarb膮. Liturgijoje labai svarbi tyla, atsiribojimas nuo m奴s懦 kasdienyb臋 u啪vald啪iusio bla拧kymosi, klegesio ir triuk拧mo. Turime i拧mokti branginti 拧vent膮 tyl膮 Vie拧paties artumoje, puosel臈ti kontempliatyv懦 啪vilgsn寞, suteikti gilumo 拧irdies maldai ir leisti save perkeisti 艩ventajai Dvasiai. (jm / Pope)