Popie?iaus lai?kas apie literatūros svarb?, skaitymo ugdym?
Literatūros kūriniai – tai tarsi ??valgos pratybos, – ra?o popie?ius, pa?ym?damas, kad jie ragina dvasinink? ir ganytoj?, kaip ir visus kitus, leistis? vaising? dialog? su laikme?io kultūra.
Gera knyga atveria prot?, pa?adina ?ird?, paruo?ia gyvenimui. Lai?ku apie literatūros vaidmen? formacijai, para?ytu liepos 17 d. ir paskelbtu rugpjū?io 4 d., popie?ius nori naujai pa?adinti meil? skaitymui ir pasiūlyti radikal? pokyt?, ypa? besirengiantiems kunigystei, kad būsimi kunigai rast? laiko literatūros kūrini? skaitymui.
Literatūra gali ugdyti ganytojo ?ird? ir prot?, pad?ti pripa?inti skirting? kalb?jimo būd? gaus?, praturtinti ?mogi?k? jautrum? ir paskatinti giliam dvasiniam atsiv?rimui. Tikin?i?j? ir ypa? kunig? u?duotis yra paliesti ?iuolaikinio ?mogaus ?ird?, kad jis atsiliept? ? Vie?paties J?zaus skelbim?, tad literatūra ir poezija ?ia gali ?ne?ti neprilygstamos vert?s ind?l?.
Lai?ke popie?ius vardija geros knygos privalumus: nuobodulio akimirk? ji gali tapti oaze, atitolinan?ia nuo kit?, ne toki? ger?, pasirinkim?, o pavargus, supykus, nusivylus ar tada, kai net malda nenuramina sielos, knyga padeda ?veikti sunkumus ir atgauti ramyb?.
Popie?ius ragina skirti laiko skaitymui, knyg? aptarimui seminarijose, nes paprastai ugdymo procese neskiriama pakankamai d?mesio literatūrai, kai kur manoma, kad ji nedaro didel?s ?takos konkre?iai būsim? kunig? sielovadinei patir?iai. Pasak popie?iaus, toks nusistatymas intelektualiai ir dvasi?kai nuskurdina būsimus kunigus, kurie neturi privilegijuotos prieigos per literatūr? prie ?monijos kultūros ir prie ?mogaus ?irdies, nes literatūroje slypi tai, ko kiekvienas trok?ta i? gyvenimo, o literatūra u?mezga intym? ry?? su mūs? giliausiais jausmais, su mūs? esybe.
Nor?dami atsiliepti ? daugyb?s ?moni? patiriam? Dievo tro?kim?, skelbdami Evangelij?, kunigai ir tikintieji turi stengtis, kad kiekvienas gal?t? susitikti su J?zumi Kristumi, tapusiu kūnu, tapusiu ?mogumi, tapusiu istorija. ?Mes niekada neturime pamir?ti J?zaus Kristaus kūno, sudaryto i? tro?kim?, emocij?, jausm?, istorij?, jo rank?, kurios lie?ia ir gydo, jo ?vilgsnio, kuris i?laisvina ir padr?sina, kūno, sudaryto i? svetingumo, atleidimo, pasipiktinimo, dr?sos, vienu ?od?iu – meil?s“, – ra?o popie?ius pa?ym?damas, kad i?samus literatūros pa?inimas gali pad?ti būsimiems kunigams ir visiems sielovados darbuotojams tapti dar jautresniais visapusi?kam Kristaus ?mogi?kumui, per kur? iki galo atsiskleid?ia jo dievi?kumas.
?ventasis T?vas taip pat atkreipia d?mes? ? teigiam? poveik?, kur? daro ?protis skaityti, – ?gyjamas platesnis ?odynas, labiau i?lavinamas intelektas, auga kūrybi?kumas ir vaizduot?, gerinami pasakojimo ?gūd?iai, ma??ja stresas, nerimas. Skaitymas padeda labiau suprasti ir atsiliepti ? ?vairias gyvenimi?kas situacijas, kartu su persona?ais skaitytojas i?gyvena pavojus, dramas, ?veikia baimes. O Chorch? Luiso Borcheso d?ka literatūr? galima apibūdinti kaip ?kieno nors balso klausym?si“.
Popie?ius ra?o, kad literatūra padeda veiksmingai ?gyti gyvenimi?kos patirties. Jei mūs? ?prastas ?vilgsnis ? pasaul? yra apribotas d?l asmenini? ?sipareigojim? spaudimo, o tarnyst? – sielovadin?, karitatyvin? – gali tapti tiesiog pareiga, kyla pavojus, kad tapsime labai efektyvūs, ta?iau ma?iau ??valgūs, ma?iau jautrūs. Tad kasdieniame gyvenime turime sul?tinti temp?, apm?styti ir ?siklausyti – tam padeda knyg? skaitymas. Literatūra leid?ia lavinti ?vilgsn? tyrin?jant ?moni? ir situacij? tiesas, padeda mums i?reik?ti savo buvim? pasaulyje. Baigdamas lai?k? popie?ius Pranci?kus pa?ymi, kad skaitydami literatūrin? tekst? ?velgiame kit? akimis, ugdome empati?k? vaizduot?s gali?, atrandame, kad tai, k? jau?iame, būdinga ne tik mums – tai yra universalu ir ?itaip net labiausiai apleistas ?mogus nesijau?ia vieni?as.
(D?/Vatican news)
