蜜桃交友

Dedikavimo 拧vent臈s i拧kilmingoms mi拧ioms 艩v膷. M. Marijos did啪iojoje bazilikoje aukos jos arkikunigas lenkas kardinolas Stanislawas Rylko. 艩v. Mi拧i懦 prad啪ia 鈥� 10 val.

Pavakare, antriesiems Bazilikos dedikavimo min臈jimo mi拧params, dalyvaujant popie啪iui Pranci拧kui, vadovaus arkivyskupas Rolandas Makrickas, Popie啪i拧kosios 艩v膷. M. Marijos did啪iosios bazilikos arkikunigas koadjutorius su paveld臈jimo teise. Mi拧par懦 prad啪ia 鈥� 17.30 val.

Po mi拧par懦 aukosimoms mi拧ioms vadovaus arkivyskupas Emilio Nappa, neseniai vyskupu konsekruotas Popie啪i拧k懦j懦 misij懦 darb懦 pirmininkas ir popie啪iaus vadovaujamos Evangelizavimo dikasterijos antrasis sekretorius. Mi拧i懦 prad啪ia 鈥� 19 val.

艩v膷. M. Marijos did啪iosios bazilikos dedikavimo 拧vent臈 prasid臈s tradiciniu pasirengimo tridieniu rugpj奴膷io 2, 3, ir 4 d.

Kvietime pa啪ymima, kad kaip kasmet, tiek per rytme膷io mi拧ias, tiek per mi拧parus, kuriuose dalyvaus ir popie啪ius, bus simboli拧kai pakartotas snygio stebuklas 鈥� nuo bazilikos skliaut懦 vir拧 altoriaus barstomi balt懦 ro啪i懦 啪iedlapiai primins stebukling膮 snyg寞 IV a. vidurvasar寞 Romoje ant Eskvilino kalvos, vietoje, kurioje popie啪ius Liberijus (352鈥�366) nutar臈 pastatyti koply膷i膮 Dievo Motinos garbei, o popie啪ius Sikstas III (432鈥�440) vietoj koply膷ios toje pa膷ioje vietoje pastat臈 dabartin臋 bazilik膮.

Kaip teigia tradicija, pati Dievo Motina papra拧臈 pastatyti 拧i膮 bazilik膮. Ketvirtojo am啪iaus viduryje ji pasirod臈 vienam Romos patricijui ir jo 啪monai bei tuometiniam popie啪iui Liberijui. Pati Dievo Motina nurod臈 ir tiksli膮 bazilikos pastatymo viet膮 鈥� Romos Eskvilino kalv膮. 358 met懦 rugpj奴膷io 5 d. per pa膷ius vasaros kar拧膷ius 拧i膮 kalv膮 padeng臈 sniegas. D臈l 拧ios legendos 拧i 拧ventov臈 taip pat vadinama Sniegin臈s Dievo Motinos bazilikos vardu, arba Liberijaus bazilika, pagal pirm膮j膮 koply膷i膮 pasta膷iusio popie啪iaus vard膮. 

V a. popie啪ius Sikstas III pastat臈 nauj膮 didel臋 拧ventov臋 tokiu b奴du i拧keldamas Efezo visuotinio susirinkimo sprendim膮 431 m. i拧kilmingai paskelbti Mergel臈s Marijos dievi拧kosios motinyst臈s dogm膮 鈥� tik臈jimo doktrinos teigin寞, kad Mergel臋 Marij膮 galima ir reikia vadinti Theotokos 鈥� Dievo Motina, t .y. 艩ven膷iausi膮ja Dievo gimdytoja.

Popie啪i拧koji Did啪ioji 艩v膷. M. Marijos bazilika gars臈ja taip pat d臈l joje saugomos Dievo Motinos 鈥� Salus populi romani 鈥� ikonos. 艩i膮 ikon膮 labai brangina popie啪ius Pranci拧kus. Jis dar prie拧 i拧rinkim膮 popie啪iumi vizit懦 寞 Rom膮 progomis atvykdavo 寞 拧i膮 bazilik膮 melstis prie Salus populi romani ikonos, o kit膮 dien膮 po i拧rinkimo Romos vyskupu atvyko pasimelsti prie jos jau kaip popie啪ius. Be to, Pranci拧kus prie拧 kiekvien膮 savo apa拧tali拧k膮j膮 kelion臋 ir po jos apsilanko 拧ioje bazilikoje pasimelsti prie Salus populi romani ikonos XVII a. popie啪iaus Pauliaus V 寞kurtoje koply膷ioje.

Prie拧 kiek daugiau nei pus臋 met懦 popie啪ius Pranci拧kus 拧iam garsiam Dievo motinos atvaizdui padovanojo aukso ro啪臋, tokiu b奴d懦 i拧keldamas 拧ios ikonos dvasin臋 svarb膮 ir reik拧m臋 Ba啪ny膷ios gyvenime. Popie啪ius Pranci拧kus yra sak臋s, jog nor臈t懦 b奴ti palaidotas ne Vatikane, o Popie啪i拧kosios 艩v膷. M. Marijos did啪iosios bazilikos vietoje prie Salus populi romani ikonos.

Priminsime, kad 拧. m. liepos 4 dien膮 i拧 Krokuvos arkivyskupijos kilusiam kardinolui Stanislawui Rylko, Popie啪i拧kosios 艩v膷. M. Marijos did啪iosios bazilikos arkikunigui, sukako 79 metai. 艩. m. kovo m臈nes寞 popie啪ius Pranci拧kus paskyr臈 i拧 Bir啪懦 kilus寞 52 m. arkivyskup膮 R. Makrick膮 bazilikos arkikunigu koadjutoriumi su paveld臈jimo teise 鈥� t. y. arkikunigo pad臈j臈ju ir 寞p臈diniu. (SAK / Pope)