Popie?ius dalyvaus ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos dedikavimo min?jime
Dedikavimo ?vent?s i?kilmingoms mi?ioms ?v?. M. Marijos did?iojoje bazilikoje aukos jos arkikunigas lenkas kardinolas Stanislawas Rylko. ?v. Mi?i? prad?ia – 10 val.
Pavakare, antriesiems Bazilikos dedikavimo min?jimo mi?params, dalyvaujant popie?iui Pranci?kui, vadovaus arkivyskupas Rolandas Makrickas, Popie?i?kosios ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos arkikunigas koadjutorius su paveld?jimo teise. Mi?par? prad?ia – 17.30 val.
Po mi?par? aukosimoms mi?ioms vadovaus arkivyskupas Emilio Nappa, neseniai vyskupu konsekruotas Popie?i?k?j? misij? darb? pirmininkas ir popie?iaus vadovaujamos Evangelizavimo dikasterijos antrasis sekretorius. Mi?i? prad?ia – 19 val.
?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos dedikavimo ?vent? prasid?s tradiciniu pasirengimo tridieniu rugpjū?io 2, 3, ir 4 d.
Kvietime pa?ymima, kad kaip kasmet, tiek per rytme?io mi?ias, tiek per mi?parus, kuriuose dalyvaus ir popie?ius, bus simboli?kai pakartotas snygio stebuklas – nuo bazilikos skliaut? vir? altoriaus barstomi balt? ro?i? ?iedlapiai primins stebukling? snyg? IV a. vidurvasar? Romoje ant Eskvilino kalvos, vietoje, kurioje popie?ius Liberijus (352–366) nutar? pastatyti koply?i? Dievo Motinos garbei, o popie?ius Sikstas III (432–440) vietoj koply?ios toje pa?ioje vietoje pastat? dabartin? bazilik?.
Kaip teigia tradicija, pati Dievo Motina papra?? pastatyti ?i? bazilik?. Ketvirtojo am?iaus viduryje ji pasirod? vienam Romos patricijui ir jo ?monai bei tuometiniam popie?iui Liberijui. Pati Dievo Motina nurod? ir tiksli? bazilikos pastatymo viet? – Romos Eskvilino kalv?. 358 met? rugpjū?io 5 d. per pa?ius vasaros kar??ius ?i? kalv? padeng? sniegas. D?l ?ios legendos ?i ?ventov? taip pat vadinama Sniegin?s Dievo Motinos bazilikos vardu, arba Liberijaus bazilika, pagal pirm?j? koply?i? pasta?iusio popie?iaus vard?.
V a. popie?ius Sikstas III pastat? nauj? didel? ?ventov? tokiu būdu i?keldamas Efezo visuotinio susirinkimo sprendim? 431 m. i?kilmingai paskelbti Mergel?s Marijos dievi?kosios motinyst?s dogm? – tik?jimo doktrinos teigin?, kad Mergel? Marij? galima ir reikia vadinti Theotokos – Dievo Motina, t .y. ?ven?iausi?ja Dievo gimdytoja.
Popie?i?koji Did?ioji ?v?. M. Marijos bazilika gars?ja taip pat d?l joje saugomos Dievo Motinos – Salus populi romani – ikonos. ?i? ikon? labai brangina popie?ius Pranci?kus. Jis dar prie? i?rinkim? popie?iumi vizit? ? Rom? progomis atvykdavo ? ?i? bazilik? melstis prie Salus populi romani ikonos, o kit? dien? po i?rinkimo Romos vyskupu atvyko pasimelsti prie jos jau kaip popie?ius. Be to, Pranci?kus prie? kiekvien? savo apa?tali?k?j? kelion? ir po jos apsilanko ?ioje bazilikoje pasimelsti prie Salus populi romani ikonos XVII a. popie?iaus Pauliaus V ?kurtoje koply?ioje.
Prie? kiek daugiau nei pus? met? popie?ius Pranci?kus ?iam garsiam Dievo motinos atvaizdui padovanojo aukso ro??, tokiu būd? i?keldamas ?ios ikonos dvasin? svarb? ir reik?m? Ba?ny?ios gyvenime. Popie?ius Pranci?kus yra sak?s, jog nor?t? būti palaidotas ne Vatikane, o Popie?i?kosios ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos vietoje prie Salus populi romani ikonos.
Priminsime, kad ?. m. liepos 4 dien? i? Krokuvos arkivyskupijos kilusiam kardinolui Stanislawui Rylko, Popie?i?kosios ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos arkikunigui, sukako 79 metai. ?. m. kovo m?nes? popie?ius Pranci?kus paskyr? i? Bir?? kilus? 52 m. arkivyskup? R. Makrick? bazilikos arkikunigu koadjutoriumi su paveld?jimo teise – t. y. arkikunigo pad?j?ju ir ?p?diniu. (SAK / Pope)