蜜桃交友

?is susitikimas liepos 9–10 dienomis vyko Hirosimoje, branduolin? bombardavim? i?gyvenusiame mieste, liudijan?iame apie tai, kok? destruktyv? potencial? gali ?gyti technologijos be etikos, ?mogaus orumui netarnaujan?ios ar net ty?ia prie? j? nukreiptos technologijos, ir kaip svarbu atkakliai siekti taikos. Kaip nurodo organizatoriai, 16 religini? lyderi? i? trylikos ?ali? pasira?? vadinam?j? Romos manifest? (?The Call for AI Ethics“), kuris buvo paskelbtas 2020 metais. Vienas i? jo iniciatori? – Popie?i?koji gyvyb?s akademija, o tarp pirm?j? partneri? – IBM ir Microsoft, Jungtini? Taut? Maisto ir ?em?s ūkio agentūra (FAO), Italijos Inovacij? ministerija. V?liau dokument? pasira?? kitos verslo, akademinio pasaulio ar pilietin?s visuomen?s institucijos bei pavieniai asmenys. Pasira?? Romos manifest? ?sipareigoja laikytis ?algoetikos“. Dokumente pateikiamos trys pritaikymo sritys ir ?e?i principai. Susitikime Hirosimoje dalyvavo daug ryt? religij? atstov? – budist?, induist?, zaroastr?, bahaj?, taip pat musulmon? ir ?yd? lyderiai. Tarp dalyvi? – arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popie?i?kosios gyvyb?s akademijos pirmininkas, vienas i? tarpreliginio susitikimo Japonijoje organizatori?.

Popie?iaus sveikinime tarpreliginio susitikimo Hirosimoje dalyviams cituojama jo 2024 met? bir?elio kalbos G7 lyderiams, susitikusiems Italijoje, kertin? pastraipa.

?Reikia atsiminti, kad ma?ina, tam tikromis formomis ir su naujomis priemon?mis,  gali pateikti algoritmin? pasirinkim?. Tai, k? daro ma?ina, yra techninis pasirinkimas i? keli? galimybi?, grind?iamas arba ai?kiai apibr??tais kriterijais, arba statistin?mis i?vadomis. O ?mogi?ka būtyb? ne tik renkasi, bet ir geba apsispr?sti ?irdyje. Toks sprendimas yra elementas, kur? gal?tume pavadinti labiau strateginiu dalyku nei pasirinkimas, ir reikalauja praktinio ?vertinimo.

?Kartais, ypa? atliekant sud?ting? valdymo u?duot?, mums tenka priimti sprendimus, turin?ius pasekmi? daugeliui ?moni?. ?monijos mintis ?iuo at?vilgiu visada kalb?jo apie i?mint?, graik? filosofijos phronesis, tai ir, bent i? dalies, i?mintis ?ventame Ra?te.

Susidūr? su ma?in?, kurios, rodos, gali rinktis savaranki?kai, ?spūdingomis galimyb?mis turime ai?kiai suvokti, kad ?mogui visada turi būti paliktas sprendimas, net jei jis ? mūs? gyvenim? beld?iasi dramati?kai ir skubiai.

Jei atimtume i? ?moni? galimyb? priimti sprendimus d?l sav?s ir savo gyvenimo, pasmerktume ?monij? bevilti?kai atei?iai ir priverstume juos priklausyti nuo ma?in? pasirinkim?. Dirbtinio intelekto program? pasirinkim? procese turime u?tikrinti ir apsaugoti didel? ?mogaus kontrol?s erdv?: nuo to priklauso pats ?mogaus orumas“, – paskutiniajame Did?iojo Septyneto susitikime sak? Pranci?kus, tais pa?iais ?od?iais pasidalij?s ir su tarpreliginio susitikimo dalyviais Japonijoje. 

?D?iaugdamasis ?ia iniciatyva, pra?au jūs? parodyti pasauliui, kad vieningai reikalaujame aktyvaus ?sipareigojimo ginti ?mogaus orum? ?ioje naujoje ma?in? naudojimo epochoje. Tai, kad susitinkate Hirosimoje kalb?tis apie dirbtin? intelekt? ir taik?, turi didel? simbolin? reik?m?. Dabartini? pasaul? drebinan?i? konflikt? fone, deja, vis da?niau, be karui būdingos neapykantos, girdime kalbant ir apie ?i? technologij?. Tod?l manau, kad renginys Hirosimoje yra nepaprastai svarbus“, – ra?o popie?ius. Anot jo, ?vairi? religij? tikintieji turi kartu, kaip broliai, raginti pasaul? perm?styti vadinam?j? ?mirtin? autonomini? ginkl?“ kūrim? ir naudojim? karo dramoje, drausti j? naudojim?, nes jokia ma?ina niekada netur?t? gal?ti pasirinkti nutraukti ?mogaus gyvyb?. Jau dabar reikia ?vesti didesn? ir reik?mingesn? ?mogaus kontrol? ma?inoms.

?velgiant ? sud?tingus klausimus prie? mus, taut? ir religij? kultūrini? turt? diegimas ? dirbtini? technologij? valdym? yra strateginis raktas, jei norime s?kmingai ir i?mintingai tvarkyti technologines naujoves, pridūr? Pranci?kus.

?Link?damas, kad ?is susitikimas duot? brolyb?s ir bendradarbiavimo vaisi?, meld?iuosi, kad kiekvienas i? mūs? tapt? taikos pasaulyje ?rankiu“, – atsisveikino popie?ius. (RK / Pope)