Popie?ius: demokratija n?ra tu??ia d??ut?
Pranci?kus pad?kojo Socialin?s savait?s organizatoriams – 50-oji jos laida liudija, jog Ba?ny?ia Italijoje yra jautri tam, kas vyksta Italijos visuomen?je, ir pati nori prisid?ti prie bendrojo g?rio. Italijoje demokratin? santvarka po II Pasaulinio karo buvo kuriama ir su katalik? pagalba. Reikia tuo did?iuotis ir taip pat ?velgti ? ateit? – k? galima padaryti dabar? D?l ?vairi? prie?as?i? galima pasakyti, kad ?iandien pasaulyje demokratijos sveikata n?ra itin gera, pasteb?jo popie?ius. Tai rūpi ir Ba?ny?iai, nes kalbama apie ?mogaus g?r?, o tai, kas i? ties? ?mogi?ka, n?ra svetima Ba?ny?iai.
Popie?ius Pranci?kus savo klausytojams pateik? dvi ??valgas, remdamasis 50-osios Socialin?s savait?s tema ?Demokratijos ?irdis“.
Galima ?sivaizduoti demokratijos kriz? kaip ?ird?, kuri yra su?eista. Visi galime matyti tai, kas riboja dalyvavim? vie?ajame gyvenime. Jei tokie dalykai, kaip korupcija ar neteis?tumas, rizikuoja sukelti infarkt?, pasekmes turi ir ?vairios socialin?s atskirties arba atmetimo formos: kai ken?ia vienas narys, ken?ia visas socialinis kūnas. Mieste, kuriame vyrauja i?metimo kultūra, neb?ra vietos varg?ams, dar negimusiems, pa?eid?iamiems asmenims, ligoniams, vaikams, moterims, jaunuoliams. Galia tampa savitiksl?, remiasi tik savimi pa?ia, nebegirdi ?moni? ir jiems nebetarnauja.
?Valstyb? n?ra i? ties? demokratin?, jei netarnauja ?mogui, jei jos svarbiausias tikslas n?ra ?mogaus asmens orumas, laisv? ir autonomija, jei ji negerbia t? socialini? darini?, kuriuose ?mogus laisvai vystosi ir ? kuriuos integruoja savo asmenyb?“, – citavo popie?ius Italijos politikos veik?j? Aldo Moro.
Pats ?odis ?demokratija“ rei?kia ne tik tai, kad tauta balsuoja, bet ir tai, kad turi būti sudarytos s?lygos visiems i?reik?ti savo nuomon? ir dalyvauti, pridūr? Pranci?kus. Demokratinis ?sitraukimas, pabr??? jis, neturi būti lengvabūdi?kas: to reikia mokytis nuo jaunum?s, j? reikia ?mank?tinti“, kaip ir kritin? jausm?, padedanti atsispirti ideologin?ms ir populistin?ms pagundoms. Popie?ius prisimin? savo vizit? Europos taryboje, kurioje kalb?jo ir apie tai, kaip krik??ionyb? gali pad?ti nustatyti korekti?k? santyk? tarp visuomen?s ir tarp religijos, kaip, kartu su pilietin?s visuomen?s ir politin?mis institucijomis, gali i?ry?kinti ?mogaus gyvenimo ir asmens orumo temas.
Visada svarbūs solidarumo ir subsidiarumo principai. Taut? kartu laiko ry?iai, kuriais ji remiasi, o ry?iai stipr?ja, kai kiekvienas asmuo yra vertinamas. Demokratijai reikia per?jimo nuo var?ymosi iki dalyvavimo, nuo pasiskirstymo ? ?vairias puses iki dialogo, nes kol mūs? ekonomin? ir socialin? sistema lems nors vieno asmens atskirt?, tol nebus galima ?v?sti visuotin?s brolyb?s ?vent?s. O i? ties? broli?ka visuomen? sugeba ne vien pasirūpinti kiekvieno poreikiais, bet ir suteikti kiekvienam galimyb? ka?kuo prisid?ti, kad ir labai ma?ais dalykais. Nes kiekvienas turi jaustis bendruomen?s dalimi, niekas neturi jausti nereikalingas. Tuo tarpu kai kurios ?alpos formos nepripa??sta asmen? orumo ir tai yra socialin? veidmainyst?. Pana?iai abejingumas yra demokratijos v??ys.
Antroji ??valga, apie kuri? kalb?jo Pranci?kus, – kaip padr?sinti dalyvauti ir ?sitraukti, kad demokratijos ?irdis būt? i?gydyta? Reikia būti kūrybingais. Ir yra ger? ?enkl?, liudijan?i? apie ?ventosios Dvasios veikim? ?eim? ir bendruomeni? gyvenime, net ekonomikos, technologij? ir kitose srityse. Pagalvokime apie asmen? su negalia ?traukim? ? ekonomin? veikl?. Apie darbininkus, kurie atsisako vienos i? savo teisi?, kad nebūt? atleisti kiti. Apie vadovus, kurie rūpinasi palanki? s?lyg? gimstamumui, darbui, mokyklai, transportui, integracijai kūrimu.
Brolyb? leid?ia ?yd?ti socialiniams santykiams. O kad prad?tum?me rūpintis vienas kitu, reikia dr?sos galvoti apie save kaip apie taut?, ne tik pavien? asmen? ar ?eim?. Deja, ?i kategorija – ?tauta“ – da?nai blogai suprantama ir netgi kyla gr?sm? pa?iam demokratijos – tautos vald?ios – suvokimui. Būt? sunku siekti did?i? ir ilgalaiki? sumanym?, jei tai netapt? bendruomenine svajone. O demokratija su i?gydyta ?irdimi svajoja apie ateit? ir kvie?ia ?sitraukti asmeni?kai bei bendruomeni?kai.
Neapsigaudin?kime lengvais sprendimais. Puosel?kime aistr? bendrajam g?riui. Turime vengti manipuliacij? ?od?iu ?demokratija“, nereikia jos deformuoti parei?kimais be turinio, kurie gali pateisinti bet k?. Demokratija n?ra tu??ia d??ut?, bet yra susieta su asmens, brolyb?s ir integralios ekologijos vertyb?mis.
Tokioje perspektyvoje, pabr??? popie?ius, katalikai negali tenkintis priva?iu ir neturin?iu pasekmi? tik?jimu. Tai nerei?kia pretenduoti, kad būt? daroma kaip norime, bet dr?s? vie?oje diskusijoje pateikti taikos ir teisingumo pasiūlymus. Turime k? pasakyti, bet ne tam, kad gintume privilegijas. Turime būti balsais, kurie ?vardija problemas da?nai suglebusioje visuomen?je, kurioje pernelyg daug kas visai neturi balso. Tai galima vadinti politine artimo meile. Ji bus tokia i? ties?, jei ?velgs ? problem? ?aknis, ne vien ? simptomus. Tokia politin? meil? taip pat leis ?veikti poliarizacij?, kuri nepadeda atsiliepti ? i??ūkius. Visa krik??ioni? bendruomen?, kiekvienas pagal savo tarnyst? ir dovanas, yra pa?aukta praktikuoti toki? meil?, ?pūsti prigesusi? visuomenin?s aistros ugn?, būti dalyvavimo ir ?sitraukimo raugu tautos, kurios dalimi esame, tarpe.
Popie?ius palink?jo Italijos katalik? bendruomenei kurti organizuotas vilties formas, dalintis Ba?ny?ios socialine doktrina, stiprinti jaunimo iniciatyvas. Sinodinis procesas i?mok? bendruomenin?s dvasin?s ??valgos, o Jubiliejus kvie?ia būti vilties piligrimais, einan?iais link rytojaus. Kaip Prisik?lusiojo mokiniai visada turime tvirtai viltis, ?inodami, jog laikas vir?esnis u? erdv?, jog prad?ti procesus i?mintingiau nei okupuoti erdves. Ba?ny?ios u?duotis yra ?traukti visus ? vilt?, nes be jos ne?manoma sukurti ateities. (RK / Pope)
