ҽ

Knygos viršelis Knygos viršelis 

Popiežius apie demokratiją: nepasiduokime skepticizmui

Liepos 6-ąją, popiežiaus vizito Trieste, kur jis kalbės Kongresų rūmuose ir aukos Mišias centrinėje miesto aikštėje, užbaigdamas 50-ąją Italijos katalikų Socialinę savaitę, skirtą įsitraukimo į viešąjį ir demokratinį gyvenimą temai, išvakarėse vietinis dienraštis „Il Piccolo“ pradėjo dalinti nedidelę popiežiaus tekstų antologiją „Demokratijos širdyje“ su paties Pranciškaus pratarme.

Šią antologiją sudaro ištraukos iš penkių popiežiaus Pranciškaus kalbų bei žinių, pasakytų ar parašytų 2018–2024 metų laikotarpiu. Tai 2018 metų Šventojo Tėvo žinia Pasaulinei taikos dienai, 2021 metų kreipimasis į Graikijos valdžios ir visuomenės atstovus, 2023 metų kreipimaisi į Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo tarybą ir Europos liaudies partijos parlamentarų grupę, galiausiai 2024 metų kreipimasis į Italijos miestų ir gyvenviečių merus.

Antologijoje, kuri nebus pardavinėjama kaip atskira knyga, bet bus dalinama kartu su Triesto dienraščio „Il Piccolo“ savaitgalio leidimais, galima rasti ir kardinolo M. Zuppi, Bolonijos arkivyskupo ir Italijos katalikų vyskupų konferencijos, pagrindinės Socialinės savaitės organizatorės, pirmininko pristatymą.

„Tai tiesa: demokratijos ir Bažnyčios santykiai nebuvo patys lengviausi. Tik praėjusiame šimtmetyje Bažnyčia su įsitikinimu pasirinko demokratinį kelią kaip pagrindinį siekti bendrojo gėrio, kaip savosios socialinės doktrinos kelrodę žvaigždę. Dabar būtent tikinčiųjų bendruomenė išreiškia susirūpinimą: demokratiją reikia ginti. Tokiais sudėtingais laikais kaip mūsų, kai tariamai „švelnus“ komandavimas iš viršaus perauga į daugybę mėginimų užtildyti demokratines diskusijas – nuo žiniasklaidos ar viską persmelkiančių skaitmeninių technologijų kontrolės sutelkimo keleto žmonių rankose iki teisinės valstybės principų kertinių akmenų griovimo – Bažnyčia, žmogiškumo ekspertė, kaip sakė Paulius VI, turi pareigą ir teisę įspėti visus apie brangaus gėrio praradimą: galimybę ir pareigą visiems kurti bendruomenę, kuri atstovauja „mes“, be kurio ir „aš“ netenka prasmės. Suvokiame, jog savo trapius namus galime apsaugoti tik per demokratiją, o ne per atsiribojimą, ne per pavojingų antžmogių valią, ne per pasaulėžiūrą, kuri tikina, kad esą galime būti laimingi be kitų“, – rašo italų kardinolas. Kaip minėta, antologija pristatoma su paties Pranciškaus pratarme. 

Pasak jo, gerai žinome, kad demokratija yra senovės Graikijoje gimęs terminas, reiškiantis valdžią, kurią žmonės įgyvendina per savo atstovus. Tai valdžios forma, kuri, nors pastaraisiais dešimtmečiais paplito visame pasaulyje, atrodo, kenčia nuo pavojingos ligos – „skepticizmo apie demokratiją“. Demokratinėms valstybėms sunkiai sekasi spręsti sudėtingas dabarties problemas – galima paminėti bedarbystę arba technokratijos paradigmos įsigalėjimą – ir kartais atrodo, kad jos pasiduoda populizmo vilionėms. Demokratijai būdinga didžiulė ir neginčijama vertybė – tai buvimas kartu, tai valdymo forma, kuri leidžia bendruomenei laisvai gretinti savo pozicijas. Tai bendrojo gėrio menas, kuris yra ne kas kita, kaip politika.

Buvimas kartu, bendras sprendimų ieškojimas yra įsitraukimo ir dalyvavimo demokratiniame procese sinonimas, kuris, priduria popiežius, atitinka pačią asmens sąrangą – žmogus tokiu tampa ir vystosi tik būdamas santykyje su kitu. Jau Italijos katalikų Socialinių savaičių pradininkas kun. Giuseppe Toniolo, priminė popiežius, įžvelgė homo oeconomicus sampratos, pirmenybę teikiančios materialiai naudai, esminį trūkumą – santykio dimensijos amputavimą. 

„Galvodamas apie tai, kas yra demokratijos širdis, norėčiau pasakyti: kartu yra geriau, nes vienam yra blogiau. Kartu yra gražu, nes vienam yra liūdna“, – rašo popiežius. Kai kalbame apie santykį, apie bendradarbiavimą, galima sakyti, kad „vienas plius vienas“ yra ne du, o trys: gimsta paprastą dalykų sumą pranokstantys solidarumas ir bendrystė, labai artimi rūpinimosi vienas kitu nuostatai, apie kurią nuolatos Evangelijose moko Jėzus. Įsitraukti ir veikti kartu – tai demokratijos esmė, kuri skiriasi nuo iš aukšto nurodinėjančio režimo, kuriame visi yra stebėtojai, visi pasyvūs. Demokratijai reikia įsitraukimo, kiekvieno indėlio, taip pat drąsos rizikuoti – iškelti savo idealus, kuriais gali būti suabejota. „Tačiau rizika yra derlinga dirva, kurioje dygsta laisvė“, – priduria popiežius. (RK / Vatican News) 

2024 liepos 06, 12:12