蜜桃交友

鈥災畇id臈m臈kime 拧irdyje 拧iuos 啪od啪ius 鈥� 鈥瀌av臈 mokiniams鈥� (Mk 14, 22). Eucharistijoje pirmiausia ry拧k臈ja dovanos matmuo鈥�, 鈥� pa啪ym臈jo Pranci拧kus. J臈zus paima duon膮 ne tam, kad j膮 suvalgyt懦 vienas, bet kad sulau啪yt懦 ir padalint懦 mokiniams. 艩is gestas atskleid啪ia J臈zaus tapatyb臋 ir misij膮. Jis nepasilaik臈 vien sau savo dievi拧kojo gyvenimo ir savo 拧lov臈s, bet, apa拧talo Pauliaus 啪od啪iais, 鈥瀉pipl臈拧臈 save鈥� (啪r. Fil 2, 1鈥�11), kad pasidalint懦 m奴s懦 啪mogi拧kumu ir 寞vest懦 mus 寞 am啪in膮j寞 gyvenim膮. Visas J臈zaus gyvenimas yra dovana.

Tad galime suprasti, kad Eucharistijos 拧ventimas ir eucharistin臈s duonos valgymas n臈ra nuo gyvenimo atskirtas liturginis aktas ar tik asmenin臈s paguodos akimirka. Kaip J臈zus pa臈m臈 duon膮, lau啪臈 j膮 ir dav臈 mokiniams, taip ir mes, b奴dami suvienyti su juo, galime tapti duona, lau啪oma ir duodama kitiems, dalytis tuo, kas esame ir k膮 turime. 艩v. Leonas Didysis yra pasak臋s, kad priimdami Kristaus K奴n膮 tampame tuo, k膮 valgome. 

艩tai kam esame pa拧aukti: tapti tuo, k膮 valgome, tapti 鈥瀍ucharistiniais鈥� 啪mon臈mis, kurie nebegyvena sau (啪r. Rom 14, 7), vadovaudamiesi tur臈jimo ir vartojimo logika, bet moka savo gyvenim膮 paversti dovana kitiems. 

Eucharistijos d臈ka tampame naujo pasaulio prana拧ais ir statytojais. Pradedame lau啪yti ir dalinti savo gyvenimo duon膮, kai 寞veikiame egoizm膮 ir atsiveriame meilei, kai puosel臈jame broli拧kumo ry拧ius, kai dalijam臈s savo broli懦 ir seser懦 kan膷iomis, taip pat savo duona bei i拧tekliais su stokojan膷iaisiais, kai savo talentais tarnaujame visiems. 

Tad paklauskime sav臋s: gyvenu tik sau, ar dovanoju gyvenim膮 kitiems taip, kaip J臈zus? Ar eikvoju save kitiems, ar esu u啪sidar臋s savo ma啪ame 鈥瀉拧鈥�? Ar moku dalytis kasdien臈se situacijose, ar siekiu tik savo naudos? 

Tegul Mergel臈 Marija, kuri pri臈m臈 J臈z懦, i拧 dangaus nu啪engusi膮 Duon膮, ir save vis膮 dovanojo kartu su juo, padeda ir mums tapti meil臈s dovana, susivienijusia su J臈zumi-Eucharistija, meld臈 popie啪ius. (RK / Vatican News)