?v?. Kristaus Kūno ir Kraujo i?kilm?s Angelo malda: tapkime dovana
??sid?m?kime ?irdyje ?iuos ?od?ius – ?dav? mokiniams“ (Mk 14, 22). Eucharistijoje pirmiausia ry?k?ja dovanos matmuo“, – pa?ym?jo Pranci?kus. J?zus paima duon? ne tam, kad j? suvalgyt? vienas, bet kad sulau?yt? ir padalint? mokiniams. ?is gestas atskleid?ia J?zaus tapatyb? ir misij?. Jis nepasilaik? vien sau savo dievi?kojo gyvenimo ir savo ?lov?s, bet, apa?talo Pauliaus ?od?iais, ?apipl??? save“ (?r. Fil 2, 1–11), kad pasidalint? mūs? ?mogi?kumu ir ?vest? mus ? am?in?j? gyvenim?. Visas J?zaus gyvenimas yra dovana.
Tad galime suprasti, kad Eucharistijos ?ventimas ir eucharistin?s duonos valgymas n?ra nuo gyvenimo atskirtas liturginis aktas ar tik asmenin?s paguodos akimirka. Kaip J?zus pa?m? duon?, lau?? j? ir dav? mokiniams, taip ir mes, būdami suvienyti su juo, galime tapti duona, lau?oma ir duodama kitiems, dalytis tuo, kas esame ir k? turime. ?v. Leonas Didysis yra pasak?s, kad priimdami Kristaus Kūn? tampame tuo, k? valgome.
?tai kam esame pa?aukti: tapti tuo, k? valgome, tapti ?eucharistiniais“ ?mon?mis, kurie nebegyvena sau (?r. Rom 14, 7), vadovaudamiesi tur?jimo ir vartojimo logika, bet moka savo gyvenim? paversti dovana kitiems.
Eucharistijos d?ka tampame naujo pasaulio prana?ais ir statytojais. Pradedame lau?yti ir dalinti savo gyvenimo duon?, kai ?veikiame egoizm? ir atsiveriame meilei, kai puosel?jame broli?kumo ry?ius, kai dalijam?s savo broli? ir seser? kan?iomis, taip pat savo duona bei i?tekliais su stokojan?iaisiais, kai savo talentais tarnaujame visiems.
Tad paklauskime sav?s: gyvenu tik sau, ar dovanoju gyvenim? kitiems taip, kaip J?zus? Ar eikvoju save kitiems, ar esu u?sidar?s savo ma?ame ?a?“? Ar moku dalytis kasdien?se situacijose, ar siekiu tik savo naudos?
Tegul Mergel? Marija, kuri pri?m? J?z?, i? dangaus nu?engusi? Duon?, ir save vis? dovanojo kartu su juo, padeda ir mums tapti meil?s dovana, susivienijusia su J?zumi-Eucharistija, meld? popie?ius. (RK / Vatican News)
