蜜桃交友

Homilijoje popie?ius Pranci?kus pakviet? m?styti apie tris Eucharistijos ?steigimo ir sl?pinio, mums pristatytus Evangelijoje pagal Mork?, aspektus – pad?k?, atminim? ir buvim? dabartyje.

Pats ?odis ?Eucharistija“ rei?kia ?pad?k?“, primin? Pranci?kus. D?kojame Dievui u? visas dovanas. Duonos – kasdienio maisto – ?enklas yra svarbus. Kai kuriose kultūrose egzistuoja gra?us paprotys – pakelti ant ?em?s nukritusi? duon? ir j? pabu?iuoti, tokiu būdu parodyti, kokia ji brangi ir vertinga. Ne?dami duon? ant altoriaus kartu ne?ame visk?, kas esame ir k? turime: gyvenim?, darbus, s?kmes ir nes?kmes. 

Eucharistija mus moko laiminti, priimti ir bu?iuoti Dievo dovanas, visuomet d?koti, ne vien maldos metu, bet ir kasdienyb?je. Kokiu būdu? J? daugyb?. Pavyzd?iui, ne?vaistyti talent? ir g?rybi?, kurias mums Vie?pats dav?. Pakelti nuo ?em?s suklydus?, parpuolus? d?l klaidos ar silpnumo. Tik vienu atveju galime ?velgti ? kit? i? auk?to – kai padedame jam atsistoti, nes viskas yra dovana, visi turi tur?ti galimyb? v?l atsistoti. Būt? galima i?vardyti ir daugiau būd?, kaip elgtis ?eucharisti?kai“, kaip elgtis su meile, rūpestingai, i?pildant savo pareigas.  

?Laiminti duon?“ taip pat rei?kia ?atminti“. Atminti k?? Senasis Izraelis atmindavo i?laisvinimo i? Egipto vergov?s ?vyk? ir kelion?s ? Pa?ad?t?j? ?em? prad?i?. Krik??ionys atmena Kristaus Velykas, jo kan?i? ir prisik?lim?, kuriais buvome i?laisvinti i? nuod?mes ir mirties. Atsiminkime savo gyvenim?, savo s?kmes ir nes?kmes, savo klaidas ir Vie?paties pagalb? v?l atsikelti, ragino popie?ius.

Yra sakan?i?, pasak Pranci?kaus, kad laisvas yra tas, kuris galvoja tik apie save, m?gaujasi gyvenimu ir, nepaisydamas kit?, kartais su neslepiama arogancija, daro tai, k? nori. Ta?iau tai n?ra laisv? – tai pasl?pta vergija. Pana?iai laisv?s neatrasime pinig? seifuose ar drybsojime. Ta?iau atrasime j? vakarienbutyje, kur Kristus, vedamas tik meil?s, pasilenkia prie broli?, tarnauja ir dovanoja savo gyvenim?.

Tre?ia, eucharistin?je Duonoje i? ties? yra Kristus. Ji mums kalba apie Diev?, kuris yra ne tolimas ir pavydus, bet artimas ?mogui, jo laukiantis, padedantis, lydintis.

Toks Dievo buvimas mus kvie?ia tapti artimais mūs? artimui ten, kur kvie?ia meil?. Tokios meil?s duonos, jos skonio ir kvapo, jos d?kingumo, laisv?s ir artumo taip reikia ?iandien. Per daug viet?, per daug gatvi?, kuriose ka?kada buvo kepama duona, d?l karo, d?l abejingumo, d?l egoizmo virto griuv?siais. 

Tokia, pasak popie?iaus, ir eucharistin?s procesijos po Mi?i? –  Vie?paties, ne?imo tarp nam? nuo ?v. Jono Laterane bazilikos altoriaus iki Did?iosios Marijos bazilikos – prasm?. ?i procesija yra ne tam, kad pasipuikuotume ar pademonstruotume savo tik?jim?, bet kad per Eucharistijos Duon? pakviestume visus dalyvauti J?zaus mums dovanotame naujame gyvenime. ?Dalyvaukime procesijoje su tokiu nusiteikimu“, – sak? popie?ius.  

Procesija eina ? Did?i?j? Marijos bazilik?

Galima priminti, kad Corpus Domini visuotin?s Ba?ny?ios ?vente, iki tol min?ta keliose vyskupijose ir bendruomen?se, tapo 1264 metais, kai Urbonas IV paskelb? bul? Transiturus de hoc mundo. Tai Kristaus realaus buvimo Eucharistijoje doktrinos prat?simas liturginiame gyvenime: ankstesniais am?iais teolog?, kurie Eucharistijoje buvo link? labiau ??velgti simbolines ar dvasines prasmes, o ne real? buvim?. ?iose diskusijose suformuluota real? buvim? pabr??usi, jau 1215 met? Laterano IV Susirinkime, transsubstanciacijos doktrina – i?oriniai duonos ir vyno po?ymiai lieka tokie patys, bet kei?iasi substancija (?r. KBK, 283 sk.) Urbono sprendimui ?tak? tur?jo ir kiti, labiau asmeninio ir mistinio pobūd?io veiksniai – pa?intis su mistike ?v. Julijona i? Kornijono, kurios reg?jimuose taip pat yra specialios Eucharistin?s i?kilm?s pra?ymas, ar jo pontifikato metu ?vyk?s Bolsenos eucharistinis stebuklas.

Vienas i? Urbono IV palydov? buvo ?v. Tomas Akvinietis, didis teologas. Popie?iaus pra?ymu jis sukūr? ?ven?iausiajam Sakramentui ir ?v?. Kristaus Kūno ir Kraujo i?kilmei dedikuot? himn?, kuriame susipina poezija ir teologija: Pange, lingua, gloriosi (?Kūno paslapt? ?loving?...“). ?is himnas tikin?i?j? giedamas ir ?iandien, i?rei?kiant ir gaivinant tik?jim? realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje.

?J?zus Kristus yra Eucharistijoje nepakartojamu ir neprilygstamu būdu. Jis Eucharistijoje yra tikrai, realiai ir substancialiai: su savo Kūnu ir Krauju, su savo Siela ir Dievyste. Tod?l visas Kristus ?– Dievas ir ?mogus ?– joje yra sakramentiniu būdu, t. y. duonos ir vyno eucharistiniais pavidalais“ (KBKS, 282 sk.) (RK / VaticanNews)