蜜桃交友

Popie啪ius jiems pakartojo tai, k膮 jau ne kart膮 yra sak臋s Ba啪ny膷ios sinodin臈s kelion臈s kontekste, 鈥� kad sinodo kelion臈 reikalauja dvasinio atsivertimo, nes be vidinio pasikeitimo nepasiekiama ilgalaiki懦 rezultat懦. Popie啪ius taip pat prisipa啪ino, jog jis tikisi ir labai nor臈t懦, kad po 拧io Sinodo sinodi拧kumas i拧likt懦 kaip nuolatinis veikimo Ba啪ny膷ioje b奴das visais lygmenimis, kad jis tapt懦 visiems 鈥� ganytojams ir j懦 bendruomeni懦 nariams 鈥� bendru ba啪nytiniu stiliumi.

Toliau katalik懦 jud臈jim懦 ir organizacij懦 vadovams sakytoje kalboje popie啪ius pamin臈jo tris dalykus, kurie, pasak jo, yra esmi拧kai svarb奴s, kad taip labai reikalingas atsivertimas b奴t懦 寞manomas. Vis懦 prima, turime m膮styti pagal Diev膮. K膮 tai rei拧kia? Popie啪ius primin臈 evangelisto Morkaus minim膮 epizod膮, kai J臈zui kalbant apie jo laukian膷i膮 kan膷i膮 apa拧talas Petras ima prie拧tarauti. Jis, tur臈j臋s b奴ti pavyzd啪iu kitiems mokiniams, prie拧inasi Dievo planams, nenori gird臈ti apie kan膷i膮 ir mirt寞. J臈zus j寞 subara: 鈥濼u m膮stai ne Dievo, o 啪moni懦 mintimis!鈥� (Mk 8, 32). 艩tai pirmas didelis vidinis pokytis, kurio i拧 m奴s懦 pra拧oma: nuo m膮stymo 啪moni懦 mintimis pereiti prie m膮stymo Dievo mintimis. Ba啪ny膷ios gyvenime prie拧 priimdami bet kok寞 sprendim膮, prie拧 prad臈dami bet koki膮 program膮, bet kok寞 apa拧talavim膮, bet koki膮 misij膮 visada tur臈tume sav臋s paklausti: ko Dievas nori i拧 man臋s, ko Dievas nori i拧 m奴s懦 拧i膮 akimirk膮, 拧ioje situacijoje?

Kita tikro atsivertimo s膮lyga 鈥� 寞veikti u啪darum膮. Popie啪ius primin臈 Evangelijos scen膮, kai apa拧talai nor臈jo u啪drausti j懦 b奴riui nepriklausan膷iam 啪mogui veikti J臈zaus vardu.  J臈zus tam nepritaria ir sako: 鈥濳as ne prie拧 mus, tas u啪 mus鈥� (Mk 9, 40). Reikia saugotis pagundos u啪sidaryti savo rate, sak臈 Pranci拧kus. Apa拧talai buvo pa拧aukti tam, kad tapt懦 naujos Dievo tautos, atviros visoms pasaulio tautoms, pagrindas. Tai yra i拧拧奴kis ir m奴s懦 dien懦 krik拧膷ionims. Negalime apsiriboti tik tuo, kas mums pa啪寞stama ir artima, neturime manyti, kad tai, k膮 darome, yra naudinga visiems.

Tre膷ioji popie啪iaus pamin臈ta nuostata, labai artimai susijusi su pastar膮ja, yra nuolankumas. 漠 apa拧tal懦 Jono ir Jok奴bo nor膮 u啪sitikrinti sau geriausias vietas dangaus karalyst臈je J臈zus atsako: 鈥濳as nor臈t懦 tapti did啪iausias i拧 j奴s懦, tebus j奴s懦 tarnas鈥� (Mk 10, 45). Nuolankumas, sak臈 Pranci拧kus, i拧 ties懦 yra durys 寞 visas kitas dorybes. Tik nuolankus 啪mogus tikrai vertina kitus ir d啪iaugiasi j懦 ind臈liu, patarimais, vidiniu turtingumu. Nuolankiajam svarbiau ne jo 鈥瀉拧鈥�, bet bendruomen臈s 鈥瀖es鈥�.

Popie啪ius sak臈, jog jis tikisi, kad 拧ios jo mintys bus naudingos katalik懦 organizacij懦 ir jud臈jim懦 veikloje, j懦 santykiuose su ganytojais ir visa ba啪nytine bendruomene, taip pat kad Romoje vyk臋s jud臈jim懦 ir organizacij懦 vadov懦 susitikimas pad臈s jud臈jimams ir organizacijoms labiau panaudoti savo specifines charizmas visos Ba啪ny膷ios labui, prisid臈ti prie evangelizacijos. (jm / Pope)