蜜桃交友

笔搁础狈颁滨艩碍鲍厂,

ROMOS VYSKUPAS,

DIEVO TARN挪 TARNAS 鈥�

TEPRIPILDO VILTIS VIS挪, KURIE SKAITO 艩漠 LAI艩K膭, 艩IRDIS

1. 鈥�Spes non confundit鈥�, 鈥瀡iltis neapgauna鈥� (Rom 5, 5). Apa拧talas Paulius vilties dvasia 寞kvepia dr膮sos Romos krik拧膷ioni懦 bendruomenei. Viltis taip pat yra pagrindin臈 art臈jan膷io Jubiliejaus, kur寞 pagal sen膮 tradicij膮 kas dvide拧imt penkerius metus skelbia popie啪ius, 啪inia. Galvoju apie visus vilties piligrimus, atvyksian膷ius 寞 Rom膮 i拧gyventi 艩vent懦j懦 met懦, taip pat apie tuos, kurie, negal臈dami aplankyti apa拧tal懦 Petro ir Pauliaus miesto, 拧v臋s juos dalin臈se Ba啪ny膷iose. Tegu visiems tai b奴na gyvo ir asmeni拧ko susitikimo su Vie拧pa膷iu J臈zumi, i拧ganymo 鈥瀡artais鈥� (plg. Jn 10, 7. 9), momentas; Ba啪ny膷ios misija yra visada, visur ir visiems j寞 skelbti kaip 鈥瀖奴s懦 vilt寞鈥� (1 Tim 1, 1).

Visi viliasi. Kiekvieno 啪mogaus 拧irdyje gl奴di viltis kaip g臈rio tro拧kimas ir l奴kestis, net jei jis ne啪ino, k膮 atne拧 rytojus. Ta膷iau ateities nenusp臈jamumas kartais kelia prie拧taringus jausmus: nuo pasitik臈jimo iki baim臈s, nuo ramyb臈s iki nusivylimo, nuo tikrumo iki abejoni懦. Da啪nai susiduriame su nusivylusiais 啪mon臈mis, 啪velgian膷iais 寞 ateit寞 skepti拧kai ir pesimisti拧kai, tarsi niekas negal臈t懦 jiems suteikti laim臈s. Tegul Jubiliejus visiems b奴na proga atgaivinti vilt寞. Dievo 啪odis padeda mums surasti tam pagrind膮. Vadovaukim臈s tuo, k膮 apa拧talas Paulius ra拧臈 Romos krik拧膷ionims.

Vilties 啪odis

2. 鈥濼aigi, nuteisinti tik臈jimu, gyvename taikoje su Dievu per m奴s懦 Vie拧pat寞 J臈z懦 Krist懦, per kur寞 tik臈jimu pasiekiame t膮 malon臋, kurioje stovime ir did啪iuojam臈s Dievo 拧lov臈s viltimi. [...] O viltis neapgauna, nes Dievo meil臈 yra i拧lieta m奴s懦 拧irdyse 艩ventosios Dvasios, kuri mums duota鈥� (Rom 5, 1鈥�2. 5). 艩ventasis Paulius 膷ia si奴lo apm膮styti daug dalyk懦. 沤inome, kad Lai拧kas romie膷iams 啪ymi lemiam膮 etap膮 jo evangelizacin臈je veikloje. Iki tol jis j膮 vykd臈 rytin臈je imperijos dalyje, o dabar jo laukia Roma su viskuo, k膮 ji reprezentuoja pasaulio akyse: tai didelis i拧拧奴kis, kur寞 reikia 寞veikti d臈l Evangelijos skelbimo nepaisant joki懦 kli奴膷i懦 ar sien懦. Romos Ba啪ny膷i膮 寞k奴r臈 ne Paulius, ta膷iau jis jau膷ia kar拧t膮 tro拧kim膮 greitai j膮 aplankyti, kad gal臈t懦 visiems ne拧ti mirusio ir prisik臈lusio J臈zaus Kristaus Evangelij膮 kaip vilties 啪ini膮, kuri i拧pildo pa啪adus, veda 寞 拧lov臋 ir, remdamasi meile, nenuvilia.

3. Viltis gimsta i拧 meil臈s ir remiasi meile, besiliejan膷ia i拧 ant kry啪iaus pervertos J臈zaus 艩irdies: 鈥濲eigu, kai dar buvome prie拧ai, mus sutaikino su Dievu jo S奴naus mirtis, tai juo labiau mus i拧gelb臈s jo gyvyb臈, kai jau esame sutaikinti鈥� (Rom 5, 10). O jo gyvyb臈 rei拧kiasi m奴s懦 tik臈jimo gyvenime, kuris prasideda Krik拧tu, vystosi per klusnum膮 Dievo malonei ir tod臈l yra gaivinamas vilties, kuri 艩ventosios Dvasios veikimu vis atnaujinama ir tampa nepajudinama.

B奴tent 艩ventoji Dvasia, nuolat dalyvaudama Ba啪ny膷ios kelion臈je, skleid啪ia vilties 拧vies膮 tikin膷iuosiuose: ji 拧vie膷ia kaip niekada neg臋stantis 啪iburys, palaikydama m奴s懦 gyvenim膮 ir duodama gyvybini懦 j臈g懦. Krik拧膷ioni拧koji viltis neapgauna ir nenuvilia, nes ji remiasi tikrumu, kad joks asmuo ar dalykas negali m奴s懦 atskirti nuo Dievo meil臈s: 鈥濳as gi mus atskirs nuo Kristaus meil臈s? Ar vargas? Ar priespauda? ar persekiojimas, ar badas, ar nuogumas, ar pavojus, ar kalavijas? [...] Ta膷iau visa mes lengvai nugalime d臈lei to, kuris mus pamilo. Ir a拧 esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik拧tyst臈s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb臈s, nei auk拧tumos, nei gelm臈s, nei jokie kiti k奴riniai negal臈s m奴s懦 atskirti nuo Dievo meil臈s, kuri yra m奴s懦 Vie拧patyje Kristuje J臈zuje鈥� (Rom 8, 35. 37鈥�39). 艩tai kod臈l 拧i viltis ne啪lunga sunkum懦 akivaizdoje: ji remiasi tik臈jimu ir yra maitinama meil臈s, tod臈l 寞galina mus jud臈ti pirmyn gyvenime. 艩ventasis Augustinas 拧ia tema ra拧o: 鈥濨et kokiame gyvenime neapsieinama be 拧i懦 trij懦 sielos polinki懦: tik臈ti, viltis, myl臈ti鈥� [1].

4. 艩ventasis Paulius yra labai realisti拧kas. Jis 啪ino, kad gyvenimas susideda i拧 d啪iaugsm懦 ir skausm懦, kad meil臈 i拧bandoma did臈jant sunkumams, o viltis atrodo be啪lunganti kan膷ios akivaizdoje. Ta膷iau jis ra拧o: 鈥濵es taip pat did啪iuojam臈s sielvartais, 啪inodami, kad sielvartas gimdo i拧tverm臋, i拧tverm臈 鈥� i拧bandyt膮 doryb臋, i拧bandyta doryb臈 鈥� vilt寞鈥� (Rom 5, 3鈥�4). Apa拧talui i拧bandymai ir kan膷ia yra 寞prastos s膮lygos tiems, kurie skelbia Evangelij膮 nesupratimo ir persekiojim懦 akivaizdoje (plg. 2 Kor 6, 3鈥�10). Ta膷iau tokiose situacijose pro tams膮 寞啪velgiama 拧viesa: suvokiama, kaip evangelizacij膮 palaiko i拧 Kristaus kry啪iaus ir prisik臈limo kylanti galia. Tai skatina ugdyti su viltimi glaud啪iai susijusi膮 doryb臋 鈥� 办补苍迟谤测产臋. Pasaulyje, kuriame skub臈jimas tapo nuolatiniu rei拧kiniu, esame 寞prat臋 nor臈ti visko ir tuoj pat. Jau nebeturime laiko susitikimams, da啪nai net 拧eimose darosi sunku pab奴ti drauge ir ramiai pasikalb臈ti. Skub臈jimas i拧st奴m臈 办补苍迟谤测产臋 ir padar臈 didel臋 啪al膮 啪mon臈ms. Tod臈l kyla nekantrumas, nervingumas, kartais nepagr寞stas smurtas, o tai lemia nepasitenkinim膮 ir u啪sisklendim膮.

Be to, 拧iame interneto am啪iuje, kai erdv臋 ir laik膮 i拧stumia 鈥災峣a ir dabar鈥�, kantryb臈 tampa nepageidautina. Jei vis dar geb臈tume su nuostaba 啪velgti 寞 k奴rinij膮, geriau suprastume kantryb臈s svarb膮. Laukti met懦 laik懦 kaitos ir j懦 vaisi懦; steb臈ti gyv奴n懦 gyvenim膮 ir j懦 vystymosi ciklus; 啪velgti su tokiu paprastumu kaip 拧ventasis Pranci拧kus, kuris lygiai prie拧 800 met懦 para拧ytoje K奴rinijos giesm臈je k奴rinij膮 suvok臈 kaip vien膮 didel臋 拧eim膮 ir saul臋 vadino 鈥瀞ese鈥�, o m臈nul寞 鈥� 鈥瀊roliu鈥� [2]. I拧 naujo atrasti 办补苍迟谤测产臋 labai naudinga mums patiems ir kitiems. 艩ventasis Paulius da啪nai mini 办补苍迟谤测产臋 nor臈damas pabr臈啪ti, kaip svarbu tur臈ti i拧tverm臈s ir pasitik臈ti Dievo pa啪adu. Ta膷iau pirmiausia jis liudija, kad Dievas yra kantrus su mumis, jis yra 鈥瀒拧tverm臈s ir paguodos Dievas鈥� (Rom 15, 5). Kantryb臈, kuri taip pat yra 艩ventosios Dvasios vaisius, palaiko vilt寞 ir 寞tvirtina j膮 kaip doryb臋 bei gyvenimo b奴d膮. Tod臈l mokykim臈s da啪nai pra拧yti kantryb臈s malon臈s, kuri yra vilties dukt臈 ir kartu jos atrama.

Vilties kelias

5. 艩i vilties ir kantryb臈s sampyna i拧ry拧kina, kad krik拧膷ioni拧kasis gyvenimas yra kelias, kuriame taip pat reikia intensyvi懦 moment懦, maitinan膷i懦 ir stiprinan膷i懦 vilt寞, nepakei膷iam膮 palydov臋, 寞galinan膷i膮 寞啪velgti tiksl膮 鈥� susitikim膮 su Vie拧pa膷iu J臈zumi. Man patinka manyti, kad prie拧 pirmojo Jubiliejaus paskelbim膮 1300 m. i拧ankstin臋 prielaid膮 tam sudar臈 liaudi拧kojo dvasingumo puosel臈jamas malon臈s kelias. Nedera pamir拧ti 寞vairi懦 form懦, kuriomis atleidimo malon臈 buvo gausiai i拧lieta 拧ventai tikin膷iajai Dievo tautai. Prisiminkime, pavyzd啪iui, did寞j寞 鈥瀉tleidim膮鈥�, 拧ventojo Celestino V suteikt膮 tiems, kurie 1294 m. rugpj奴膷io 28 ir 29 dienomis, likus 拧e拧eriems metams iki popie啪iaus Bonifaco VIII 艩vent懦j懦 met懦 paskelbimo, lank臈si Akvilos Santa Maria di Collemaggio bazilikoje. Taigi Ba啪ny膷ia jau buvo patyrusi jubiliejin臋 gailestingumo malon臋. O dar anks膷iau, 1216 m., popie啪ius Honorijus III patenkino 拧ventojo Pranci拧kaus pra拧ym膮 suteikti atlaidus tiems, kurie lankysis Porciunkul臈je per dvi pirm膮sias rugpj奴膷io dienas. T膮 pat寞 galima pasakyti ir apie piligrimin臋 kelion臋 寞 Santjago de Kompostel膮: 1122 m. popie啪ius Kalikstas II leido toje 拧ventov臈je 拧v臋sti Jubiliej懦 kiekvien膮 kart膮, kai apa拧talo Jok奴bo 拧vent臈 sutapdavo su sekmadieniu. Gerai, jog 拧is 鈥瀒拧pl臈stas鈥� Jubiliejaus 拧ventimo b奴das t臋siamas ir toliau, kad Dievo atleidimo galia palaikyt懦 ir lyd臈t懦 bendruomeni懦 ir pavieni懦 啪moni懦 kelion臋.

Neatsitiktinai 辫颈濒颈驳谤颈尘测蝉迟臈 yra esminis kiekvieno Jubiliejaus elementas. I拧siruo拧imas 寞 kelion臋 b奴dingas 啪mogui, einan膷iam ie拧koti gyvenimo prasm臈s. Piligrimin臈 kelion臈 p臈s膷iomis itin padeda i拧 naujo atrasti tylos, pastang懦 ir esmini懦 dalyk懦 vert臋. Taip pat ir ateinan膷iais metais vilties piligrimai v臈l keliaus senoviniais ir naujaisiais keliais siekdami intensyviai i拧gyventi Jubiliej懦. Pa膷iame Romos mieste, greta 寞prasto katakomb懦 ir Septyni懦 ba啪ny膷i懦 lankymo, bus si奴lomi ir kiti tik臈jimo mar拧rutai. Keliavimas i拧 vienos 拧alies 寞 kit膮, tarsi tarp j懦 neb奴t懦 sien懦, i拧 vieno miesto 寞 kit膮, kontempliuojant k奴rinij膮 ir meno k奴rinius, sudarys s膮lygas branginti skirtingas patirtis ir kult奴ras, ne拧tis savyje per mald膮 harmonizuot膮 gro啪寞, skatinant寞 d臈koti Dievui u啪 jo padarytus stebuklus. Piligrimini懦 kelioni懦 mar拧rutuose ir Romos mieste esan膷ios jubiliejin臈s ba啪ny膷ios gal臈s tapti dvasingumo oaz臈mis, kuriose bus galima atsigaivinti tik臈jimo kelion臈je ir atsigerti i拧 vilties 拧altini懦, vis懦 pirma artinantis prie Sutaikinimo sakramento, nepakei膷iamo tikros atsivertimo kelion臈s atspirties ta拧ko. Dalin臈se Ba啪ny膷iose reik臈t懦 ypa膷 pasir奴pinti, kad kunigai ir tikintieji b奴t懦 parengti i拧pa啪in膷iai ir sudaryta galimyb臈 atlikti individuali膮 i拧pa啪int寞.

漠 拧i膮 piligrimin臋 kelion臋 ypa膷 nor臈膷iau pakviesti Ryt懦 Ba啪ny膷i懦 tikin膷iuosius, ypa膷 tuos, kurie jau yra visi拧koje bendryst臈je su Petro 漠p臈diniu. D臈l savo i拧tikimyb臈s Kristui ir Ba啪ny膷iai tiek daug 鈥� da啪nai iki mirties 鈥� kent臈j臋, jie turi jaustis ypa膷 laukiami 拧iame Romos mieste, kuris yra taip pat j懦 Motina, kur saugoma daug j懦 buvimo atminimo 啪enkl懦. Katalik懦 Ba啪ny膷ia, praturtinta j懦 senovin臈s liturgijos, Ba啪ny膷ios t臈v懦, vienuoli懦 ir teolog懦 teologijos bei dvasingumo, nori simboli拧kai i拧reik拧ti sveting膮 j懦 ir j懦 broli懦 bei seser懦 ortodoks懦 pri臈mim膮 tuo metu, kai jie jau i拧gyvena Kry啪iaus kelio piligrimyst臋, da啪nai yra priversti palikti savo kilm臈s 拧alis, savo 拧vent膮sias 啪emes, i拧 kuri懦 smurtas ir nestabilumas gena juos 寞 saugesnes 拧alis. Viltis suvokiant, kad jie yra mylimi Ba啪ny膷ios, kuri j懦 nepalieka, bet seka paskui juos, kad ir kur jie eit懦, dar labiau sustiprins Jubiliejaus reik拧m臋.

6. 艩ventieji 2025鈥搃eji metai yra ankstesni懦 malon臈s 寞vyki懦 t臋sinys. Per paskutin寞 eilin寞 Jubiliej懦 buvo per啪engtas dviej懦 t奴kstan膷i懦 met懦 sukakties slenkstis nuo J臈zaus Kristaus gimimo. V臈liau, 2015 m. kovo 13 d., paskelbiau Ypating膮j寞 jubiliej懦, kurio tikslas 鈥� parodyti Dievo 鈥濭ailestingumo veid膮鈥� [3], pagrindin臋 Evangelijos 啪ini膮 kiekvienam 啪mogui kiekvienoje epochoje, ir 寞galinti visus su juo susitikti. Dabar at臈jo laikas naujam Jubiliejui, per kur寞 艩ventosios durys v臈l bus pla膷iai atvertos, kad b奴t懦 galima gyvai patirti Dievo meil臋, su啪adinan膷i膮 拧irdyje patikim膮 i拧ganymo Kristuje vilt寞. Kartu 拧ie 艩ventieji metai ves mus 寞 dar vien膮 esmin臋 visiems krik拧膷ionims sukakt寞: 2033 m. bus 拧ven膷iamas Vie拧paties J臈zaus kan膷ia, mirtimi ir prisik臈limu 寞vykdyto Atpirkimo dviej懦 t奴kstantme膷i懦 min臈jimas. Taigi m奴s懦 laukia did啪i懦 寞vyki懦 pa啪enklinta kelion臈, kurioje Dievo malon臈 i拧 anksto pasitinka ir lydi 啪mones, uoliai einan膷ius tik臈jimo keliu, pasi啪ymin膷ius veiklia meile ir i拧tvermingai puosel臈jan膷ius vilt寞 (plg. 1 Tes 1, 3).

Remdamasis tokia ilga tradicija ir b奴damas 寞sitikin臋s, jog 拧ie Jubiliejiniai metai visai Ba啪ny膷iai bus intensyvi malon臈s ir vilties patirtis, skelbiu, kad 艩ventojo Petro bazilikos Vatikane 艩ventosios durys bus atvertos 2024 m. gruod啪io 24 d., taip prad臈sime eilin寞 Jubiliej懦. Kit膮 sekmadien寞, 2024 m. gruod啪io 29 d., atversiu 艩vent膮sias duris savo 艩ventojo Jono katedroje Laterane, kurioje 拧i懦 met懦 lapkri膷io 9 d. bus 拧ven膷iamos 1700-osios jos pa拧ventinimo metin臈s. Po to 2025 m. sausio 1 d., per 艩v膷. M. Marijos Dievo Gimdytojos i拧kilm臋, bus atvertos 艩ventosios durys Popie啪i拧kojoje 艩ventosios Marijos Did啪iojoje bazilikoje. Galiausiai sausio 5 d., sekmadien寞, bus atvertos Popie啪i拧kosios 艩v. Pauliaus u啪 M奴r懦 bazilikos 艩ventosios durys. Paskutin臈s trejos 艩ventosios durys bus u啪darytos ne v臈liau kaip t懦 pa膷i懦 met懦 gruod啪io 28 d., sekmadien寞.

Taip pat nustatau, kad 2024 m. gruod啪io 29 d., sekmadien寞, visose katedrose ir konkatedrose dieceziniai vyskupai 拧v臋st懦 艩vent膮j膮 Eucharistij膮 i拧kilmingai pa啪ym臈dami Jubiliejini懦 met懦 prad啪i膮 pagal 拧iai progai parengt膮 apeigyn膮. 艩ven膷iant i拧kilmes konkatedros ba啪ny膷ioje vyskup膮 gali pakeisti jo specialiai paskirtas delegatas. Piligrimin臈 kelion臈 i拧 samb奴riui (collectio) pasirinktos ba啪ny膷ios 寞 katedr膮 tegu simbolizuoja vilties kelion臋, vienijan膷i膮 tikin膷iuosius Dievo 啪od啪io 拧viesoje. 艩ios 辫颈濒颈驳谤颈尘测蝉迟臈s metu bus skaitomos 拧io dokumento (bul臈s) i拧traukos ir 啪mon臈ms bus skelbiami Jubiliejaus atlaidai, kuriuos galima gauti pagal tame pa膷iame apeigyne pateiktus nurodymus d臈l Jubiliejaus 拧ventimo dalin臈se Ba啪ny膷iose. Per 艩ventuosius metus, kurie dalin臈se Ba啪ny膷iose baigsis 2025 m. gruod啪io 28 d., sekmadien寞, reikia pasir奴pinti, kad Dievo tauta gal臈t懦 visapusi拧kai priimti tiek 啪ini膮 apie Dievo malon臈s vilt寞, tiek jos veiksmingum膮 liudijan膷ius 啪enklus.

Eilinis Jubiliejus baigsis Popie啪i拧kosios 艩ventojo Petro bazilikos 艩vent懦j懦 dur懦 u啪darymu 2026 m. sausio 6 d. minint Vie拧paties Apsirei拧kim膮. Tegul krik拧膷ioni拧kosios vilties 拧viesa pasiekia kiekvien膮 啪mog懦 kaip visiems skirta Dievo meil臈s 啪inia! Ir tegul Ba啪ny膷ia b奴na i拧tikima 拧ios 啪inios liudytoja visuose pasaulio kra拧tuose!

Vilties 啪enklai

7. Semdamiesi vilties i拧 Dievo malon臈s taip pat esame kvie膷iami j膮 i拧 naujo atrasti Vie拧paties mums duodamuose laiko 啪enkluose. Kaip teigia Vatikano II Susirinkimas, 鈥濨a啪ny膷ia visuomet privalo i拧tyrin臈ti laiko 啪enklus ir ai拧kinti juos Evangelijos 拧viesoje. Ji daro tai, idant gal臈t懦 kiekvienai kartai pritaikytu b奴du atsakyti 寞 啪moni懦 keliamus am啪inuosius dabartinio ir b奴simojo gyvenimo prasm臈s bei j懦 tarpusavio ry拧io klausimus鈥� [4]. Tod臈l b奴tina atkreipti d臈mes寞 寞 daugyb臋 pasaulyje esan膷io g臈rio aprai拧k懦, kad nepasiduotume pagundai manyti, jog esame u啪valdyti blogio ir smurto. Ta膷iau laiko 啪enklus, kuriuose gl奴di gelbstin膷io Dievo buvimo trok拧tan膷ios 啪mogaus 拧irdies ilgesys, b奴tina paversti vilties 啪enklais.

8. Tegul pirmasis vilties 啪enklas b奴na taika pasaulyje, v臈l panirusiame 寞 karo tragedij膮. Pamir拧usi praeities tragedijas 啪monija patiria nauj膮 sunk懦 i拧bandym膮, kai daugyb臋 gyventoj懦 slegia 啪iaurus smurtas. Kas dar laukia t懦 taut懦, kurios jau tiek daug i拧kent臈jo? Kaip 寞manoma, kad j懦 desperati拧kas pagalbos 拧auksmas neskatina taut懦 vadov懦 nutraukti daugyb臈s regionini懦 konflikt懦 suvokiant galimas j懦 pasekmes pasauliniu mastu? Ar ne per didel臈 b奴t懦 svajon臈, kad ginklai nutilt懦 ir nustot懦 griauti bei 啪udyti? Jubiliejus mums primena, jog tie, kurie taps 鈥瀟aikdariais鈥�, bus vadinami 鈥濪ievo vaikais鈥� (Mt 5, 9). Taikos poreikis yra i拧拧奴kis visiems ir reikalauja imtis konkre膷i懦 projekt懦. Diplomatijos srityje teb奴nie nenuilstamai stengiamasi dr膮siai ir k奴rybingai kurti deryb懦 erdves, kuriomis siekiama ilgalaik臈s taikos.

9. 沤velgti 寞 ateit寞 su viltimi taip pat rei拧kia tur臈ti entuziazmo kupin膮 gyvenimo vizij膮 ir j膮 perduoti. Deja, su li奴desiu tenka konstatuoti, kad daugelyje situacij懦 tokios perspektyvos tr奴ksta. Pirmoji to pasekm臈 鈥� prarandamas tro拧kimas perduoti gyvyb臋. Daugelyje 拧ali懦 gimstamumas gr臈smingai ma啪臈ja d臈l pa拧臈lusio gyvenimo tempo, baim臈s d臈l ateities, darbo garantij懦 ir tinkamos socialin臈s apsaugos stokos, taip pat socialini懦 modeli懦, kuri懦 programas lemia pelno siekis, o ne r奴pinimasis santykiais. Kitomis aplinkyb臈mis 鈥瀔altinti demografin寞 augim膮, o ne kai kuri懦 kra拧tutin寞 ir selektyv懦 vartotoji拧kum膮, yra vienas i拧 b奴d懦, kaip nespr臋sti problem懦鈥� [5].

Atvirumas gyvybei drauge su atsakinga motinyste bei t臈vyste yra planas, kur寞 K奴r臈jas 寞ra拧臈 寞 vyr懦 ir moter懦 拧irdis bei k奴nus, misija, kuri膮 Vie拧pats patik臈jo sutuoktiniams ir j懦 meilei. Neatid臈liotinai b奴tina, kad atsaking膮 valstybi懦 teis臈k奴r膮 寞tikinamai remt懦 tikin膷i懦j懦 bendruomen臈s ir visa pilietin臈 visuomen臈 su visais j膮 sudaran膷iais d臈menimis. Juk jaun懦 啪moni懦 tro拧kimas gimdyti s奴nus ir dukteris i拧rei拧kia j懦 meil臈s vaisingum膮 ir suteikia ateit寞 kiekvienai visuomenei; tai vilties klausimas: jis kyla i拧 vilties ir kuria vilt寞.

Tod臈l krik拧膷ioni懦 bendruomen臈 turi b奴ti pirmose gretose remdama poreik寞 kurti socialin寞 aljans膮 d臈l vilties, jis turi b奴ti 寞traukus, o ne ideologinis, ir siekti ateities, pa啪enklintos daugyb臈s berniuk懦 ir mergai膷i懦 拧ypsen懦, 鈥� jie ateis u啪pildyti tu拧膷i懦 lop拧i懦, kuri懦 dabar gerokai per daug daugelyje pasaulio viet懦. Ta膷iau i拧 tikr懦j懦 visiems reikia susigr膮啪inti gyvenimo d啪iaugsm膮, nes 啪mogus, sukurtas pagal Dievo paveiksl膮 ir pana拧um膮 (plg. Pr 1, 26), negali pasitenkinti tik ka啪kaip i拧gyvendamas ar vegetuodamas, prisitaikydamas prie dabarties ir tenkindamasis vien materialia tikrove. Tai veda 寞 individualizm膮 ir 啪lugdo vilt寞, sukelia 拧irdyje tvyrant寞 li奴des寞, su啪adinant寞 kart臈l寞 ir nepakantum膮.

10. Jubiliejaus metais b奴sime kvie膷iami tapti ap膷iuopiamais vilties 啪enklais daugeliui broli懦 ir seser懦, gyvenan膷i懦 sunkiomis s膮lygomis. Galvoju apie kalinius, netek臋 laisv臈s, jie kasdien patiria ne tik 寞kalinimo 啪iaurum膮, bet ir emocin臋 tu拧tum膮, taikomus suvar啪ymus, o neretais atvejais ir pagarbos stok膮. Si奴lau vyriausyb臈ms Jubiliejiniais metais imtis iniciatyv懦, kurios sugr膮啪int懦 vilt寞; taikyti amnestijos ar bausm臈s su拧velninimo formas, kurios pad臈t懦 啪mon臈ms atgauti pasitik臈jim膮 savimi ir pasitik臈jim膮 visuomen臈je; 寞gyvendinti reintegracijos 寞 bendruomen臋 programas, kurios atitinkamai apimt懦 konkret懦 寞sipareigojim膮 laikytis 寞statym懦.

Tai senovinis, i拧 Dievo 啪od啪io kylantis raginimas, i拧laikantis verting膮, i拧minties ra拧tijoje gl奴din膷i膮 prasm臋; juo raginama imtis gailestingumo ir i拧laisvinimo akt懦, leid啪ian膷i懦 prad臈ti visk膮 i拧 naujo: 鈥炁爒臋site penkiasde拧imtuosius metus ir paskelbsite laisv臋 kra拧te visiems jo gyventojams鈥� (Kun 25, 10). Tai, kas buvo 寞tvirtinta Moz臈s 寞statyme, perteikia prana拧as Izaijas: 鈥濾ie拧pats patep臈 mane, kad ne拧膷iau ger膮j膮 naujien膮 vargdieniams. Pasiunt臈 mane paguosti prisl臈gt懦j懦, paskelbti belaisviams laisv臈s ir atidaryti kal臈jimo duris kaliniams. Paskelbti Vie拧paties malon臈s met懦鈥� (Iz 61, 1鈥�2). 艩iuos 啪od啪ius J臈zus savo tarnyst臈s prad啪ioje i拧tar臈 kaip savo paties skelbdamas, kad jame i拧sipild臈 鈥濾ie拧paties malon臈s metai鈥� (plg. Lk 4, 18鈥�19). Tegul tikintieji, ypa膷 ganytojai, visur pasaulyje ai拧kina 拧iuos dalykus, vienu balsu dr膮siai reikalauja u啪tikrinti orumo ne啪eminan膷ias s膮lygas kaliniams, pagarb膮 啪mogaus teis臈ms ir vis懦 pirma panaikinti mirties bausm臋, kuri prie拧tarauja krik拧膷ioni懦 tik臈jimui ir naikina bet koki膮 atleidimo bei atsinaujinimo vilt寞 [6]. Siekdamas parodyti kaliniams konkret懦 artumo 啪enkl膮, noriu pats kal臈jime atidaryti 艩vent膮sias duris, kad jos tapt懦 jiems simboliu, kvie膷ian膷iu 啪velgti 寞 ateit寞 su viltimi ir atnaujintu 寞sipareigojimu gyventi.

11. Vilties 啪enklus reikia rodyti ligoniams, esantiems namuose ar ligonin臈je. Teb奴na palengvintos j懦 kan膷ios per juos lankan膷i懦 啪moni懦 artum膮 ir jiems rodom膮 meil臋. Gailestingumo darbai taip pat yra vilties darbai, 啪adinantys 拧irdyse d臈kingumo jausmus. Reikia d臈koti taip pat visiems sveikatos prie啪i奴ros darbuotojams, kurie neretai sunkiomis s膮lygomis vykdo savo misij膮 r奴pestingai globodami ligonius ir pa啪eid啪iamiausius 啪mones.

Taip pat dera 寞traukiai ir visapusi拧kai r奴pintis ypa膷 sunkioje pad臈tyje esan膷iais, savo silpnum膮 patirian膷iais 啪mon臈mis, tais, kuriuos kamuoja ligos ar negalia, smarkiai ribojan膷ios j懦 asmenin寞 savaranki拧kum膮. R奴pinimasis jais yra 啪mogaus orumo himnas, vilties giesm臈, reikalaujanti sutartin臈s visos visuomen臈s veiklos.

12. Vilties 啪enkl懦 reikia ir tiems, kurie patys j膮 reprezentuoja, b奴tent jaunuoliams. Deja, da啪nai jiems tenka matyti, kaip 啪lunga j懦 svajon臈s. Negalime j懦 nuvilti, nes nuo j懦 entuziazmo priklauso ateitis. Malonu matyti juos tryk拧tan膷ius energija, pavyzd啪iui, kai pasiraitoja rankoves ir savanori拧kai 寞sitraukia teikdami pagalb膮 nelaimi懦 ar socialini懦 sunkum懦 atvejais. Ta膷iau li奴dna matyti jaunuolius, netekusius vilties; kita vertus, nei拧vengiama, kad dabartis pa啪ym臈ta melancholija ir nuoboduliu, kai ateitis neai拧ki ir ne啪adina svajoni懦, kai studijos nesuteikia joki懦 perspektyv懦, o darbo ar pakankamai stabilaus u啪imtumo stoka grasina sunaikinti tro拧kimus. Narkotik懦 iliuzija, nusi啪engim懦 rizika ir trumpalaiki懦 dalyk懦 vaikymasis jaunuoliams kelia sumai拧t寞 labiau nei kitiems, slepia gyvenimo gro啪寞 bei prasm臋, ver膷ia juos slysti 寞 tamsias bedugnes ir stumia 寞 autodestrukcinius veiksmus. Tegu Jubiliejus suteikia Ba啪ny膷iai impuls膮 j懦 at啪vilgiu: su nauju u啪sidegimu r奴pinkim臈s paaugliais, studentais, jaunomis poromis, nauj膮ja karta! Artumas jaunimui yra Ba啪ny膷ios ir pasaulio d啪iaugsmas bei viltis!

13. Tegu netr奴ksta vilties 啪enkl懦 migrantams, kurie palieka savo kra拧t膮 ie拧kodami geresnio gyvenimo sau ir savo 拧eimoms. J懦 l奴kes膷i懦 netur臈t懦 啪lugdyti i拧ankstin臈s nuostatos ir u啪darumas; teb奴na jie priimami pla膷iai atvertomis rankomis, atsi啪velgiant 寞 kiekvieno 啪mogaus orum膮, o 拧寞 pri臈mim膮 telydi atsakomyb臈, kad niekam neb奴t懦 atimta teis臈 kurti geresn臋 ateit寞. Daugyb臈 tremtini懦, perkelt懦j懦 asmen懦 ir pab臈g臈li懦 d臈l prie拧taring懦 tarptautini懦 寞vyki懦 yra priversti b臈gti, kad i拧vengt懦 karo, smurto ir diskriminacijos; teb奴nie jiems u啪tikrintas saugumas ir galimyb臈 dirbti bei mokytis 鈥� tai b奴tina j懦 integracijai naujoje socialin臈je aplinkoje.

Tegul krik拧膷ioni懦 bendruomen臈 visada b奴na pasirengusi ginti silpniausi懦j懦 teises. Did啪iadvasi拧kai ir pla膷iai atverkime pri臈mimo duris, kad niekam niekada netr奴kt懦 geresnio gyvenimo vilties. Tegul m奴s懦 拧irdyse skamba Vie拧paties 啪odis, did啪iajame palyginime apie Paskutin寞 teism膮 bylojantis: 鈥濨uvau keleivis, ir mane priglaud臈te鈥�, nes 鈥瀔iek kart懦 tai padar臈te vienam i拧 拧it懦 ma啪iausi懦j懦 mano broli懦, man padar臈te鈥� (Mt 25, 35. 40).

14. Vilties 啪enkl懦 nusipelno vyresnio am啪iaus 啪mon臈s, da啪nai patiriantys vienatv臋 ir apleistum膮. Krik拧膷ioni懦 bendruomen臈 ir pilietin臈 visuomen臈 yra pa拧auktos bendradarbiauti siekdamos kart懦 sandoros, jos turi vertinti t膮 turt膮, kur寞 sudaro vyresni懦 啪moni懦 buvimas, j懦 gyvenimo patirtis, sukaupta i拧mintis ir ind臈lis, kuriuo jie gali prisid臈ti. 

Ypa膷 turiu omenyje senelius ir mo膷iutes, kurie perduoda tik臈jim膮 ir gyvenimo i拧mint寞 jaunesn臈ms kartoms. Tegul juos palaiko j懦 vaik懦 d臈kingumas ir an奴k懦 meil臈: 拧ie savo ruo啪tu mato seneliuose savo 拧aknis, randa supratim膮 ir sulaukia padr膮sinimo.

15. I拧 visos 拧irdies meld啪iu vilties milijardams 惫补谤驳拧懦, kuriems da啪nai tr奴ksta b奴tiniausi懦 gyvenimo reikmen懦. Susiduriant su vis naujai kylan膷iomis skurdo bangomis kyla gr臈sm臈 apsiprasti ir rezignuoti. Ta膷iau negalime nusukti aki懦 nuo dramati拧k懦 situacij懦, su kuriomis dabar susiduriame visur, ne tik tam tikruose pasaulio regionuose. Kasdien sutinkame 惫补谤驳拧懦 ar nuskurdusi懦 啪moni懦, kartais jie gali b奴ti m奴s懦 kaimynai. Da啪nai jie neturi nei gyvenamojo b奴sto, nei pakankamai kasdienio maisto. Jie ken膷ia nuo atskirties ir daugelio abejingumo. Skandalinga, kad pasaulyje, turin膷iame mil啪ini拧k懦 i拧tekli懦, kuri懦 did啪ioji dalis skiriama ginkluotei, varg拧ai 鈥瀞udaro daugum膮 planetos gyventoj懦, j懦 yra milijardai. Tarptautiniuose politiniuose ir ekonominiuose debatuose jie 拧iandien minimi, ta膷iau da啪niau atrodo, kad j懦 problem懦 imamasi kaip pried臈lio, tarsi privalomo klausimo ar periferinio dalyko, jei apskritai tai nelaikoma 拧alutine 啪ala. Konkre膷iai 寞gyvendinant tai, kas nutarta, tos problemos da啪nai lieka paskutin臈je vietoje鈥� [7]. Nepamir拧kime, kad varg拧ai beveik visada yra aukos, o ne kaltininkai.

艩auktis vilties

16. Jubiliejus, pakartoja senov臈s prana拧懦 啪ini膮 ir primena mums, kad 啪em臈s g臈ryb臈s skirtos ne nedaugeliui privilegijuot懦j懦, bet visiems. Turt懦 savininkai turi b奴ti dosn奴s ir atkreipti d臈mes寞 寞 vargstan膷i懦 broli懦 veidus. Ypa膷 galvoju apie tuos, kuriems tr奴ksta vandens ir maisto: badas yra skandalinga m奴s懦 啪monijos k奴no ryk拧t臈, ir jis skatina visus rimtai i拧tirti savo s膮啪in臋. Pakartoju savo raginim膮 鈥瀠啪 pinigus, i拧leid啪iamus ginklams ir kitoms karin臈ms i拧laidoms, 寞steigti Pasaulio fond膮, skirt膮 badui galutinai panaikinti ir skurd啪iausioms 拧alims vystyti, kad j懦 gyventojai nesiimt懦 smurtini懦 ar apgauling懦 sprendim懦 ir neb奴t懦 priversti palikti savo 拧ali懦 ie拧kodami oresnio gyvenimo鈥� [8].

Jubiliejaus met懦 proga nor臈膷iau i拧sakyti dar vien膮 拧irdyje kilus寞 kvietim膮: jis skirtas turtingiausioms valstyb臈ms, kad jos pripa啪int懦 daugelio priimt懦 sprendim懦 mast膮 ir apsispr臋st懦 atleisti skolas 拧alims, kurios niekada negal臈t懦 j懦 gr膮啪inti. Tai ne tik did啪iadvasi拧kumo, bet ir teisingumo klausimas, kuris 拧iandien i拧kyla dar rim膷iau d臈l naujos m奴s懦 寞sis膮monintos neteisingumo formos: 鈥濼ai tikra 鈥瀍kologin臈 skola鈥� 鈥� pirmiausia tarp 艩iaur臈s ir Piet懦, 鈥� susijusi su prekybos disbalansu, turin膷iu padarini懦 ekologijos srityje, ir su kai kuri懦 拧ali懦 neproporcingu gamtini懦 i拧tekli懦 naudojimu istorijos t臈km臈je鈥� [9]. Kaip moko 艩ventasis Ra拧tas, 啪em臈 priklauso Dievui, ir mes visi joje gyvename kaip 鈥瀉teiviai ir 寞namiai鈥� (Kun 25, 23). Jei tikrai norime nutiesti keli膮 taikai pasaulyje, 寞sipareigokime 拧alinti sen膮sias neteisingumo prie啪astis, gr膮啪inkime neteisingas ir ne寞manomas apmok臈ti skolas, pasotinkime alkstan膷ius.

17. Art臈jantys Jubiliejaus metai taip pat sutaps su visiems krik拧膷ionims reik拧minga sukaktimi. Sukanka 1700 met懦 nuo pirmojo did啪iojo ekumeninio susirinkimo 鈥� Nik臈jos Susirinkimo 拧ventimo. Verta prisiminti, kad nuo apa拧tal懦 laik懦 ganytojai ne kart膮 rinkdavosi 寞 susirinkimus aptarti doktrinos ir disciplinos klausim懦. Pirmaisiais tik臈jimo am啪iais tiek krik拧膷ioni拧kuose Rytuose, tiek Vakaruose da啪nai vykdavo sinodai, ir tai rodo, kaip svarbu buvo i拧saugoti Dievo tautos vienyb臋 ir u啪tikrinti i拧tikim膮 Evangelijos skelbim膮. Jubiliejiniai metai gal臈s b奴ti svarbi proga, leisianti konkre膷iai i拧reik拧ti 拧i膮 sinodin臋 form膮, kuri膮 krik拧膷ioni懦 bendruomen臈 拧iandien suvokia kaip vis reikalingesn臋 i拧rai拧k膮, 寞galinan膷i膮 geriau atsiliepti 寞 evangelizacijos b奴tinyb臋: visi pakrik拧tytieji, kiekvienas su savita charizma bei tarnyste, yra drauge atsakingi, kad daugyb臈 vilties 啪enkl懦 liudyt懦 Dievo buvim膮 pasaulyje.

Nik臈jos Susirinkimas siek臈 i拧saugoti Ba啪ny膷ios vienyb臋, kuriai didel臋 gr臈sm臋 k臈l臈 J臈zaus Kristaus dievi拧kumo ir jo esmin臈s lygyb臈s su T臈vu neigimas. Jame dalyvavo apie tris 拧imtus vyskup懦, kurie 325 m. gegu啪臈s 20 d. sukviesti imperatoriaus Konstantino nurodymu susirinko imperatoriaus r奴muose. Po 寞vairi懦 diskusij懦 jie visi, Dvasios malon臈s padedami, sutar臈 d臈l Tik臈jimo simbolio, kur寞 ir 拧iandien i拧pa啪寞stame sekmadieniais 拧v臋sdami Eucharistij膮. Susirinkimo t臈vai nor臈jo prad臈ti t膮 Simbol寞 pirm膮 kart膮 pavartodami formul臋 鈥濵es tikime鈥� [10], liudydami, kad tame 鈥濵es鈥� visos Ba啪ny膷ios yra bendryst臈je ir visi krik拧膷ionys i拧pa啪寞sta t膮 pat寞 tik臈jim膮.

Nik臈jos Susirinkimas yra epochin臈s svarbos 寞vykis Ba啪ny膷ios istorijoje. Jo metin臈s kvie膷ia krik拧膷ionis susivienyti 拧lovinant ir d臈kojant 艩ven膷iausiajai Trejybei ir ypa膷 J臈zui Kristui, Dievo S奴nui, esan膷iam 鈥瀡ienos prigimties su T臈vu鈥� [11], aprei拧kusiam mums 拧寞 meil臈s sl臈pin寞. Ta膷iau Nik臈jos Susirinkimas taip pat yra kvietimas visoms Ba啪ny膷ioms ir ba啪nytin臈ms bendruomen臈ms toliau keliauti link regimos vienyb臈s ir nenuilstamai ie拧koti tinkam懦 form懦, kad b奴t懦 galima visi拧kai atitikti J臈zaus maldos siek寞: 鈥濼egul visi bus viena! Kaip tu, T臈ve, manyje ir a拧 tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis 寞tik臈t懦, jog tu esi mane siunt臋s鈥� (Jn 17, 21).

Nik臈jos Susirinkimas taip pat svarst臈 Velyk懦 datavimo klausim膮. Iki 拧iol skirtingi po啪i奴riai 寞 拧寞 klausim膮 neleid啪ia 拧v臋sti pagrindinio m奴s懦 tik臈jimo 寞vykio t膮 pa膷i膮 dien膮. Apvaizdos nulemt懦 aplinkybi懦 d臈ka tai 寞vyks b奴tent 2025 metais. Teb奴nie tai raginimas visiems Ryt懦 ir Vakar懦 krik拧膷ionims 啪engti ry啪ting膮 啪ingsn寞 siekiant vienyb臈s d臈l bendros Velyk懦 datos. Verta prisiminti, kad daugelis jau nebeprisimena a拧tri懦 praeities polemik懦 ir nesupranta, kaip gali toliau egzistuoti susiskaldymas 拧iuo klausimu.

漠sitvirtinti viltyje

18. Viltis kartu su tik臈jimu ir meile sudaro trejet膮 鈥瀌ievi拧k懦j懦 (teologini懦) dorybi懦鈥�, i拧rei拧kian膷i懦 krik拧膷ioni拧kojo gyvenimo esm臋 (plg. 1 Kor 13, 13; 1 Tes 1, 3). Pagal neatsiejam膮 j懦 tarpusavio dinamik膮 viltis savoti拧kai suteikia orientacij膮, nurodo tikin膷iojo egzistencijos krypt寞 ir tiksl膮. 艩tai kod臈l apa拧talas Paulius mus ragina: 鈥濪啪iaukit臈s viltyje, b奴kite kantr奴s varge, i拧tvermingi maldoje鈥� (Rom 12, 12). Taip, reikia, jog b奴tume 鈥瀙ertek臋 vilties鈥� (plg. Rom 15, 13), kad gal臈tume 寞tikinamai ir patraukliai liudyti tik臈jim膮 ir meil臋, kuriuos ne拧iojam臈s 拧irdyje; kad tik臈jimas b奴t懦 d啪iaugsmingas, meil臈 鈥� entuziastinga; kad kiekvienas gal臈t懦 dovanoti bent  拧ypsen膮, draugyst臈s gest膮, broli拧k膮 啪vilgsn寞, nuo拧ird懦 i拧klausym膮, nemokam膮 paslaug膮, 啪inodamas, jog J臈zaus Dvasioje tai gali tapti vaisinga vilties s臈kla tiems, kurie tai priima. Ta膷iau kas yra m奴s懦 vilties pagrindas? Norint tai suprasti, pravartu apsvarstyti m奴s懦 vilties motyvus (plg. 1 Pt 3, 15).

19. 鈥濼ikiu 寞 [...] am啪in膮j寞 gyvenim膮鈥� [12]: taip i拧pa啪寞stamas m奴s懦 tik臈jimas, ir 拧ie 啪od啪iai suteikia esmin寞 pagrind膮 krik拧膷ioni拧kajai vil膷iai. 鈥濾iltis yra dievi拧koji doryb臈, kurios d臈ka trok拧tame [...] am啪inojo gyvenimo kaip savo am啪inosios laim臈s鈥� [13]. Vatikano II Susirinkimas teigia: 鈥濶eturint dievi拧ko pagrindo ir am啪inojo gyvenimo vilties, kaip 拧iandien da啪nai regime, 啪mogaus orumas kuo labiausiai pa啪eid啪iamas; lieka nei拧spr臋stos gyvenimo ir mirties, kalt臈s ir skausmo m寞sl臈s, neretai paskandinan膷ios 啪mones neviltyje鈥� [14]. Ta膷iau mes, 啪velgdami 寞 b臈gant寞 laik膮, d臈l vilties, kuria tapome i拧gelb臈ti, esame tikri, kad 啪monijos ir kiekvieno i拧 m奴s懦 istorija eina ne 寞 aklaviet臋 ar tamsi膮 bedugn臋, bet 寞 susitikim膮 su 拧lov臈s Vie拧pa膷iu. Tad gyvenkime laukdami jo sugr寞啪imo ir vildamiesi am啪inai gyventi jame: b奴tent tokia dvasia mes savinam臈s jaudinant寞 pirm懦j懦 krik拧膷ioni懦 maldos 拧奴ksn寞, kuriuo baigiasi 艩ventasis Ra拧tas: 鈥濧teik, Vie拧patie J臈zau!鈥� (Apr 22, 20).

20. Mir臋s ir prisik臈l臋s J臈zus yra m奴s懦 tik臈jimo 拧erdis. 艩ventasis Paulius keliais 啪od啪iais, pavartodamas tik keturis veiksma啪od啪ius, i拧sako 拧寞 turin寞 ir perteikia m奴s懦 vilties 鈥炁�erd寞鈥�: 鈥濸irmiausia a拧 jums perdaviau, k膮 esu gav臋s, b奴tent: Kristus numir臈 u啪 m奴s懦 nuod臈mes, kaip skelb臈 Ra拧tai, jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas tre膷i膮 dien膮, kaip skelb臈 Ra拧tai; jis pasirod臈 Kefui, paskui Dvylikai鈥� (1 Kor 15, 3鈥�5). Kristus mir臈, buvo palaidotas, prisik臈l臈, pasirod臈. D臈l m奴s懦 jis patyr臈 mirties dram膮. T臈vo meil臈 Dvasios galia j寞 prik臈l臈, paversdama jo 啪mogyst臋 pirmuoju am啪inyb臈s vaisiumi d臈l m奴s懦 i拧ganymo. Krik拧膷ioni拧k膮j膮 vilt寞 sudaro b奴tent tai: mirties akivaizdoje, kai, atrodo, viskas baigiasi, gauname tikrum膮, kad d臈l Kristaus, d臈l Krik拧tu mums perduotos jo malon臈s, 鈥瀏yvenimas [...] tik pasikei膷ia, bet nenutr奴ksta鈥� [15] am啪inai. Krik拧te palaidoti kartu su Kristumi, jame prisik臈lusiame gauname naujo gyvenimo dovan膮, kuri sugriauna mirties sien膮 ir paver膷ia j膮 per臈jimu 寞 am啪inyb臋.

Ir nors mirties, skausmingo i拧siskyrimo, ver膷ian膷io atsisveikinti su tuo, kas mums brangu, akivaizdoje netinka jokia retorika, Jubiliejus suteiks mums galimyb臋 su did啪iuliu d臈kingumu i拧 naujo atrasti per Krik拧t膮 gauto naujo gyvenimo, geban膷io perkeisti dram膮, dovan膮. 沤velgiant 寞 Jubiliej懦 svarbu prisiminti, kaip 拧is sl臈pinys buvo suprantamas nuo pirm懦j懦 tik臈jimo am啪i懦. Pavyzd啪iui, ilg膮 laik膮 krik拧膷ionys statydavo a拧tuonkampio formos krik拧tyklas (baptisterijas), ir net 拧iandien galime gro啪臈tis daugeliu senovini懦 krik拧tykl懦, i拧laikiusi懦 toki膮 form膮, pvz., Romoje esanti Laterano baptisterija. Tai simbolizuoja, kad krik拧tykloje inauguruojama a拧tuntoji diena, prisik臈limo diena, pranokstanti 寞prastin寞 savait臈s ritm膮 ir taip atverianti laiko cikl膮 am啪inyb臈s matmeniui, am啪inai trunkan膷iam gyvenimui: tai tikslas, kurio siekiame savo 啪emi拧koje 辫颈濒颈驳谤颈尘测蝉迟臈je (plg. Rom 6, 22).

漠tikinamiausiai 拧i膮 vilt寞 liudija kankiniai, kurie, tvirtai tik臈dami 寞 prisik臈lus寞 Krist懦, 寞steng臈 i拧si啪ad臈ti 啪emi拧kojo gyvenimo, kad nei拧duot懦 savo Vie拧paties. 艩i懦 nesibaigian膷io gyvenimo i拧pa啪in臈j懦 yra kiekviename am啪iuje, ir m奴s懦 dienomis j懦 yra daug, galb奴t daugiau nei bet kada anks膷iau. Turime branginti j懦 liudijim膮, kad m奴s懦 viltis b奴t懦 vaisinga.

艩ie kankiniai, priklausantys skirtingoms krik拧膷ioni拧koms tradicijoms, taip pat yra vienyb臈s daigai, nes i拧rei拧kia kraujo ekumenizm膮. Tod臈l labai viliuosi, jog per Jubiliej懦 taip pat vyks ekumeninis 拧ventimas, kad b奴t懦 i拧ry拧kintas 拧i懦 kankini懦 liudijimo turtingumas.

21. Kas gi bus su mumis po mirties? Kartu su J臈zumi u啪 拧io slenks膷io rasime am啪in膮j寞 gyvenim膮, kuris yra visi拧ka bendryst臈 su Dievu, jo begalin臈s meil臈s kontempliavimas ir dalyvavimas joje. Tai, k膮 dabar i拧gyvename viltimi, v臈liau i拧vysime tikrov臈je. 艩ventasis Augustinas 拧iuo klausimu ra拧臈: 鈥濳ai a拧 priglusiu prie tav臋s visu savimi, niekur man nebebus skausmo nei vargo, ir gyvas bus mano gyvenimas, visas pilnas tav臋s鈥� [16]. Kas bus b奴dinga 拧iai bendryst臈s pilnatvei? Laim臈. 尝补颈尘臈&苍产蝉辫;yra 啪mogaus pa拧aukimas, vis懦 siekiamas tikslas.

Ta膷iau kas yra laim臈? Kokios laim臈s tikim臈s ir trok拧tame? Ne praeinan膷io d啪iugesio, efemeri拧ko pasitenkinimo, kuris, kart膮 pasiektas, reikalauja vis daugiau ir daugiau, 寞sukdamas godumo spiral臋, kurioje 啪mogaus siela niekada nepasotinama, bet lieka vis tu拧tesn臈. Mums reikia laim臈s, kuri galutinai i拧sipildo per tai, kas yra m奴s懦 pilnatv臈, t. y. per meil臋, kad jau dabar gal臈tume sakyti: 鈥濫su mylimas, tod臈l esu; ir am啪inai b奴siu Meil臈je, kuri nenuvilia ir nuo kurios joks dalykas ir joks asmuo niekada negal臈s man臋s atskirti.鈥� Dar kart膮 prisiminkime apa拧talo 啪od啪ius: 鈥濫su tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik拧tyst臈s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb臈s, nei auk拧tumos, nei gelm臈s, nei jokie kiti k奴riniai negal臈s m奴s懦 atskirti nuo Dievo meil臈s, kuri yra m奴s懦 Vie拧patyje Kristuje J臈zuje鈥� (Rom 8, 38鈥�39).

22. Kita su am啪inuoju gyvenimu susijusi tikrov臈 yra Dievo teismas tiek m奴s懦 gyvenimo pabaigoje, tiek laik懦 pabaigoje. Mene da啪nai m臈ginta tai pavaizduoti 鈥� prisiminkime Mikeland啪elo 拧edevr膮 Siksto koply膷ioje, 鈥� vadovautasi tos epochos teologine samprata ir siekta perteikti 啪i奴rovui baim臈s jausm膮. Yra teisinga labai s膮moningai ir rimtai ruo拧tis gyvenimo visumos apibendrinimo momentui, kartu visada turime tai daryti remdamiesi viltimi 鈥� dievi拧k膮ja dorybe, palaikan膷ia gyvenim膮 ir leid啪ian膷ia nepasiduoti baimei. Dievo, kuris yra meil臈 (plg. 1 Jn 4, 8. 16), teismas bus grind啪iamas meile, ypa膷 tuo, k膮 padar臈me ar ko nepadar臈me d臈l vargstan膷i懦j懦, tarp kuri懦 yra pats Teis臈jas Kristus (plg. Mt 25, 31鈥�46). Tod臈l tai yra kitoks nei 啪moni懦 ar 啪emi拧k懦j懦 tribunol懦 teismas; jis turi b奴ti suprantamas kaip tiesos santykis su Dievo meile ir su savimi pa膷iu nesuvokiamame dievi拧kojo gailestingumo sl臈pinyje. 艩ventajame Ra拧te sakoma: 鈥濼okiais darbais tu pamokei savo taut膮, kad teisus 啪mogus turi myl臈ti 啪mones, ir savo vaikams davei ger膮 vilt寞, nes suteiki vietos atgailai u啪 nuod臈mes. [...] Kad, kai esame teisiami, tik臈tum臈s gailestingumo鈥� (I拧m 12, 19. 22). Kaip ra拧臈 Benediktas XVI, 鈥濼eismo akimirk膮 patiriame bei priimame 拧寞 jo meil臈s pervir拧寞 viso blogio pasaulyje ir mumyse at啪vilgiu. Meil臈s skausmas virsta m奴s懦 i拧gelb臈jimu ir d啪iaugsmu鈥� [17].

Taigi teismas yra susij臋s su i拧ganymu, kurio tikim臈s ir kur寞 J臈zus mums laim臈jo savo mirtimi ir prisik臈limu. Tod臈l jis skirtas atverti mus galutiniam susitikimui su Vie拧pa膷iu. Kadangi 拧iuo at啪vilgiu negalima manyti, kad padarytas blogis likt懦 pasl臈ptas, jis turi b奴ti nuskaistintas, kad tapt懦 寞manomas m奴s懦 galutinis susitikimas su Dievo meile. 艩ia prasme suprantama reikm臈 melstis u啪 tuos, kurie baig臈 savo 啪emi拧k膮j膮 kelion臋, solidarus maldingas u啪tarimas, kurio veiksmingumas grind啪iamas 拧vent懦j懦 bendryste, bendru ry拧iu, vienijan膷iu mus Kristuje, k奴rinijos pirmagimyje. Taigi Jubiliejiniai atlaidai maldos d臈ka ypa膷 skirti tiems, kurie buvo prie拧 mus, kad jie sulaukt懦 visi拧ko gailestingumo.

23. Atlaidai leid啪ia mums suvokti, koks beribis yra Dievo gailestingumas. Neatsitiktinai seniau s膮vokos 鈥瀏ailestingumas鈥� ir 鈥瀉tlaidai鈥� vartotos pakaitomis, o pastar膮ja buvo siekiama i拧reik拧ti berib臋 Dievo atleidimo pilnatv臋.

Atgailos sakramentas laiduoja, kad Dievas atleid啪ia m奴s懦 nuod臈mes. Psalm臈s 啪od啪iai kupini paguodos: 鈥濲is tas, kuris atleid啪ia visas tavo nuod臈mes ir i拧gydo visas tavo ligas, jis tas, kuris atperka tavo gyvast寞 i拧 Duob臈s ir apsupa tave meile ir gailestingumu. [...] Vie拧pats yra gailestingas ir mylintis, l臈tas supykti ir kupinas i拧tikimos meil臈s. [...] Jis elgiasi su mumis ne pagal m奴s懦 nuod臈mi懦 dyd寞 nei atmoka mums pagal m奴s懦 kaltes. Juk kaip auk拧tai nuo 啪em臈s yra dang奴s, taip didi jo i拧tikima meil臈 pagarbiai jo bijantiesiems; kaip toli yra Rytai nuo Vakar懦, taip toli nuo m奴s懦 jis i拧sklaido m奴s懦 nuod臈mes鈥� (Ps 103, 3鈥�4.8.10鈥�12). Sakramentinis sutaikinimas yra ne tik gra啪i dvasin臈 galimyb臈, bet ir lemiamas, esminis bei b奴tinas 啪ingsnis kiekvieno 啪mogaus tik臈jimo kelyje. Per j寞 leid啪iame Vie拧pa膷iui sunaikinti m奴s懦 nuod臈mes, i拧gydyti m奴s懦 拧irdis, pakelti mus ir apkabinti, per j寞 Vie拧pats mums atskleid啪ia savo 拧veln懦 ir gailesting膮 veid膮. Juk n臈ra geresnio b奴do pa啪inti Diev膮, kaip priimti jo si奴lom膮 susitaikinim膮 (plg. 2 Kor 5, 20), m臈gautis jo atleidimu. Tod臈l neatsisakykime i拧pa啪inties, bet i拧 naujo atraskime 拧io gydan膷io ir d啪iuginan膷io sakramento gro啪寞, nuod臈mi懦 atleidimo gro啪寞!

Ta膷iau, kaip 啪inome i拧 asmenin臈s patirties, nuod臈m臈 鈥瀙alieka 啪ym臋鈥�, ji turi pasekmes: ne tik i拧orines, susijusias su 寞vykdyto blogio padariniais, bet ir vidines, nes 鈥瀔iekviena, net ir lengvoji nuod臈m臈 sukelia nesveik膮 prisiri拧im膮 prie k奴rini懦; j寞 turi i拧taisyti i拧skaistinimas arba 膷ia 啪em臈je, arba po mirties (skaistykloje)鈥� [18]. Taigi m奴s懦 silpname, blogio paveiktame 啪mogi拧kajame b奴vyje lieka 鈥瀗uod臈m臈s liku膷iai鈥�. Jie pa拧alinami per atlaidus, visada veikian膷ius per Kristaus malon臋: 拧ventasis Paulius VI ra拧臈, kad Kristus yra 鈥瀖奴s懦 鈥檃tlaidai鈥樷�� [19]. Apa拧tali拧koji Penitenciarija paskelbs nuostatas, kaip gauti ir veiksmingai praktikuoti Jubiliejinius atlaidus.

Tokia visi拧ko atleidimo patirtis negali neatverti m奴s懦 拧ird啪i懦 ir prot懦 poreikiui savo ruo啪tu atleisti kitiems. Atleidimas nepakei膷ia praeities, jis negali pakeisti to, kas jau 寞vyko; ir vis d臈lto atleidimas 寞galina pakeisti ateit寞 ir gyventi kitaip, be apmaudo, kart臈lio ir ker拧to. Atleidimo nu拧viesta ateitis leid啪ia praeit寞 matyti kitomis, giedresn臈mis akimis, net jei jos vis dar u啪tvindytos a拧ar懦.

Per paskutin寞 Ypating膮j寞 jubiliej懦 寞steigiau Gailestingumo misionierius, kurie ir toliau atlieka svarbi膮 misij膮. Tevykdys jie ir per ateinant寞 Jubiliej懦 savo tarnyst臋, gr膮啪indami vilt寞 ir atleisdami kaskart, kai nusid臈j臈lis kreipiasi atvira 拧irdimi ir atgailaujan膷ia dvasia. Tegul jie b奴na susitaikymo 寞rankiai ir padeda 啪velgti 寞 ateit寞 su viltimi, kylan膷ia i拧 拧irdies, i拧 T臈vo gailestingumo. Tikiuosi, vyskupai gal臈s pasinaudoti j懦 vertinga tarnyste, ypa膷 si懦sdami juos ten, kur viltis yra sunkiai i拧bandoma, pavyzd啪iui, 寞 kal臈jimus, ligonines ir ten, kur trypiamas asmens orumas, 寞 situacijas, kur daugiausia vargo ir nuosmukio, kad niekam neb奴t懦 atimta galimyb臈 gauti Dievo atleidim膮 ir paguod膮.

24. Auk拧膷iausi膮 vilties liudijim膮 parodo Dievo Motina. Joje matome, kad viltis yra ne lengvab奴di拧kas optimizmas, bet malon臈s dovana gyvenimo tikrov臈je. Kaip ir kiekviena mama, kaskart 啪velgdama 寞 savo S奴n懦, ji galvojo apie jo ateit寞 ir, be abejo, jos 拧irdyje liko 寞sir臈啪臋 tie 啪od啪iai, kuriuos jai 拧ventykloje i拧tar臈 Simeonas: 鈥炁爐ai 拧is skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsik臈limui. Jis bus prie拧taravimo 啪enklas, 鈥� ir tavo pa膷ios siel膮 pervers kalavijas鈥� (Lk 2, 34鈥�35). Ir kry啪iaus pap臈d臈je, matydama ken膷iant寞 ir mir拧tant寞 nekalt膮 J臈z懦, nors ir kamuojama nepakeliamo skausmo, ji pakartojo savo 鈥瀟aip鈥�, neprarasdama vilties ir pasitik臈jimo Vie拧pa膷iu. Taip ji bendradarbiavo d臈l m奴s懦, kad i拧sipildyt懦 tai, k膮 skelb臈 jos S奴nus, 鈥瀓og reikia, kad 沤mogaus S奴nus daug kent臈t懦, b奴t懦 seni奴n懦, auk拧t懦j懦 kunig懦 bei Ra拧to ai拧kintoj懦 atmestas, nu啪udytas ir po trij懦 dien懦 prisikelt懦鈥� (Mk 8, 31); per 拧寞 i拧 meil臈s paaukot膮 skausm膮 ji tapo m奴s懦 Motina, Vilties motina. Neatsitiktinai liaudi拧kajame pamaldume 艩ven膷iausioji Mergel臈 tradici拧kai vadinama Stella maris 鈥� 拧iuo titulu i拧rei拧kiama tikra viltis, kad audringose gyvenimo permainose Dievo Motina ateina mums 寞 pagalb膮, palaiko mus ir kvie膷ia pasitik臈ti bei toliau viltis.

Tod臈l nor臈膷iau priminti, kad Gvadalup臈s Dievo Motinos 拧ventov臈 Meksikoje ruo拧iasi 2031 m. 拧v臋sti Mergel臈s Marijos pirmojo apsirei拧kimo 500-膮sias metines. Per jaun膮j寞 Jon膮 Didak膮 Dievo Motina pasiunt臈 revoliucin臋 vilties 啪ini膮, kuri膮 ir 拧iandien kartoja visiems piligrimams ir tikintiesiems: 鈥濧rgi 膷ia esu ne a拧, tavo motina?鈥� [20] Pana拧i 啪inia aidi daugyb臈je marijini懦 拧ventovi懦 visame pasaulyje, 寞 kurias gausiai keliauja piligrimai, savo r奴pes膷ius, vargus ir l奴kes膷ius patik臈dami Dievo Motinai. Tegul Jubiliejiniais metais 拧ventov臈s b奴na 拧ventomis pri臈mimo vietomis ir privilegijuotomis vilties puosel臈jimo erdv臈mis. Kvie膷iu piligrimus, atvykstan膷ius 寞 Rom膮, sustoti pasimelsti 拧io miesto Marijos 拧ventov臈se, pagerbti Mergel臋 Marij膮 ir 拧auktis jos globos. Esu 寞sitikin臋s, kad visi, ypa膷 ken膷iantieji ir vargstantieji, gal臈s patirti tos labiausiai i拧 vis懦 mam懦 mylin膷ios, niekada savo vaik懦 nepaliekan膷ios Motinos artum膮, Motinos, kuri 拧ventajai Dievo tautai yra 鈥瀟ikros vilties ir paguodos 啪enklas鈥� [21].

25. Keliaudami link Jubiliejaus atsigr臋啪kime 寞 艩vent膮j寞 Ra拧t膮 ir 寞siklausykime 寞 拧iuos mums skirtus 啪od啪ius, raginan膷ius ie拧koti 鈥瀙rieglobs膷io mums duotoje viltyje. Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro u啪dang膮 vidun, kur u啪 mus kaip pirmtakas 寞啪eng臈 J臈zus鈥� (沤yd 6, 18鈥�20). Tai stiprus raginimas niekada neprarasti mums suteiktos vilties, tvirtai jos laikytis ir rasti prieglobst寞 Dieve.

漠taigus inkaro 寞vaizdis padeda suvokti m奴s懦 turim膮 stabilum膮 ir saugum膮 atsid奴rus audringuose gyvenimo vandenyse, jei pasikliaujame Vie拧pa膷iu J臈zumi. Audros niekada m奴s懦 ne寞veiks, nes esame 寞sitvirtin臋 malon臈s viltimi, 寞galinan膷ia mus gyventi Kristuje nugalint nuod臈m臋, baim臋 ir mirt寞. 艩i viltis, daug didesn臈 u啪 kasdien寞 pasitenkinim膮 ir gyvenimo s膮lyg懦 ger臈jim膮, pakyli mus anapus i拧bandym懦 ir skatina keliauti nei拧leid啪iant i拧 aki懦 didingo tikslo, 寞 kur寞 esame pa拧aukti 鈥� Dangaus.

Tod臈l art臈jantis Jubiliejus bus 艩ventieji metai, pa啪enklinti nebl臈stan膷ios, Dieve gl奴din膷ios vilties. Tegul jie padeda mums i拧 naujo atrasti b奴tin膮 pasitik臈jim膮 tiek Ba啪ny膷ia, tiek visuomene, tiek tarpasmeniniais, tiek tarptautiniais santykiais, tiek puosel臈jant kiekvieno 啪mogaus orum膮 ir pagarb膮 k奴rinijai. Tegul m奴s懦 tik臈jimo liudijimas b奴na pasaulyje tikros vilties raugas, skelbiantis nauj膮 dang懦 ir nauj膮 啪em臋 (plg. 2 Pt 3, 13), kur gal臈sime gyventi teisingai, taut懦 santarv臈je laukdami Vie拧paties pa啪ado i拧sipildymo.

Nuo 拧iol leiskim臈s patraukiami vilties, kad ji per mus pasklist懦 tiems, kurie jos trok拧ta. Tegul m奴s懦 gyvenimas jiems byloja: 鈥濸asitik臈k Vie拧pa膷iu ir b奴k stiprus! Tur臈k dr膮sos ir pasitik臈k Vie拧pa膷iu!鈥� (Ps 27, 14). Tegul vilties stipryb臈 pripildo m奴s懦 dabart寞, kai su pasitik臈jimu laukiame sugr寞啪tant Vie拧paties J臈zaus Kristaus, kuriam 拧lov臈 ir garb臈 dabar ir ateinan膷iais am啪iais.

Paskelbta Romoje, Laterano 艩v. Jono bazilikoje, 2024 m. gegu啪臈s 9-膮j膮, m奴s懦 Vie拧paties J臈zaus Kristaus 沤engimo 寞 dang懦 i拧kilm臈s dien膮, dvyliktaisiais mano pontifikato metais.

笔搁础狈颁滨艩碍鲍厂

Nuorodos

[1] Augustinas. Serm., 198 augm., 2.

[2] Plg. Fontes Franciscani, 263, 6.10.

[3] Plg. Pranci拧kus. Bul臈 d臈l Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo Misericordiae vultus, (2015 m. baland啪io 11 d.), 1鈥�3.

[4] Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin臈 konstitucija apie Ba啪ny膷i膮 拧iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes (1965 m. gruod啪io 7 d.), 4.

[5] Pranci拧kus. Enciklika Laudato si' apie r奴pinim膮si bendraisiais namais (2015 m. gegu啪臈s 24 d.), 50.

[6] Plg. Katalik懦 Ba啪ny膷ios katekizmas, 2267.

[7] Pranci拧kus. Laudato si' , 49.

[8] Pranci拧kus. Enciklika Fratelli tutti apie brolyb臋 ir socialin臋 draugyst臋 (2020 m. spalio 3 d.), 262.

[9] Pranci拧kus. Laudato si', 51.

[10] Nik臈jos simbolis: H. Denzinger 鈥� A. Schönmetzer. Enchiridion Symbolorum definitionum et declarationum de rebus fidei et morum, 125.

[11] Ten pat.

[12] Apa拧tal懦 simbolis: H. Denzinger 鈥� A. Schönmetzer. Enchiridion Symbolorum definitionum et declarationum de rebus fidei et morum, 30.

[13] Katalik懦 Ba啪ny膷ios katekizmas, 1817.

[14] Vatikano II Susirinkimas. Gaudium et spes, 21.

[15] Romos mi拧iolas. D臈kojimo giesm臈 u啪 mirusiuosius I.

[16] Augustinas. I拧pa啪inimai, X, 28.

[17] Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi (2007 m. lapkri膷io 30 d.), 47.

[18] Katalik懦 Ba啪ny膷ios katekizmas, 1472.

[19] Paulius VI. Apa拧tali拧kasis lai拧kas Apostolorum limina (1974 m. gegu啪臈s 23 d.), II.

[20] Nican Mopohua, 119.

[21] Vatikano II Susirinkimas. Dogmin臈 konstitucija apie Ba啪ny膷i膮 Lumen gentium (1964 m. lapkri膷io 21 d.), 68.