蜜桃交友

PRANCI?KUS,

ROMOS VYSKUPAS,

DIEVO TARN? TARNAS –

TEPRIPILDO VILTIS VIS?, KURIE SKAITO ?? LAI?K?, ?IRDIS

1. ?Spes non confundit“, ?viltis neapgauna“ (Rom 5, 5). Apa?talas Paulius vilties dvasia ?kvepia dr?sos Romos krik??ioni? bendruomenei. Viltis taip pat yra pagrindin? art?jan?io Jubiliejaus, kur? pagal sen? tradicij? kas dvide?imt penkerius metus skelbia popie?ius, ?inia. Galvoju apie visus vilties piligrimus, atvyksian?ius ? Rom? i?gyventi ?vent?j? met?, taip pat apie tuos, kurie, negal?dami aplankyti apa?tal? Petro ir Pauliaus miesto, ?v?s juos dalin?se Ba?ny?iose. Tegu visiems tai būna gyvo ir asmeni?ko susitikimo su Vie?pa?iu J?zumi, i?ganymo ?vartais“ (plg. Jn 10, 7. 9), momentas; Ba?ny?ios misija yra visada, visur ir visiems j? skelbti kaip ?mūs? vilt?“ (1 Tim 1, 1).

Visi viliasi. Kiekvieno ?mogaus ?irdyje glūdi viltis kaip g?rio tro?kimas ir lūkestis, net jei jis ne?ino, k? atne? rytojus. Ta?iau ateities nenusp?jamumas kartais kelia prie?taringus jausmus: nuo pasitik?jimo iki baim?s, nuo ramyb?s iki nusivylimo, nuo tikrumo iki abejoni?. Da?nai susiduriame su nusivylusiais ?mon?mis, ?velgian?iais ? ateit? skepti?kai ir pesimisti?kai, tarsi niekas negal?t? jiems suteikti laim?s. Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti vilt?. Dievo ?odis padeda mums surasti tam pagrind?. Vadovaukim?s tuo, k? apa?talas Paulius ra?? Romos krik??ionims.

Vilties ?odis

2. ?Taigi, nuteisinti tik?jimu, gyvename taikoje su Dievu per mūs? Vie?pat? J?z? Krist?, per kur? tik?jimu pasiekiame t? malon?, kurioje stovime ir did?iuojam?s Dievo ?lov?s viltimi. [...] O viltis neapgauna, nes Dievo meil? yra i?lieta mūs? ?irdyse ?ventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 1–2. 5). ?ventasis Paulius ?ia siūlo apm?styti daug dalyk?. ?inome, kad Lai?kas romie?iams ?ymi lemiam? etap? jo evangelizacin?je veikloje. Iki tol jis j? vykd? rytin?je imperijos dalyje, o dabar jo laukia Roma su viskuo, k? ji reprezentuoja pasaulio akyse: tai didelis i??ūkis, kur? reikia ?veikti d?l Evangelijos skelbimo nepaisant joki? kliū?i? ar sien?. Romos Ba?ny?i? ?kūr? ne Paulius, ta?iau jis jau?ia kar?t? tro?kim? greitai j? aplankyti, kad gal?t? visiems ne?ti mirusio ir prisik?lusio J?zaus Kristaus Evangelij? kaip vilties ?ini?, kuri i?pildo pa?adus, veda ? ?lov? ir, remdamasi meile, nenuvilia.

3. Viltis gimsta i? meil?s ir remiasi meile, besiliejan?ia i? ant kry?iaus pervertos J?zaus ?irdies: ?Jeigu, kai dar buvome prie?ai, mus sutaikino su Dievu jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus i?gelb?s jo gyvyb?, kai jau esame sutaikinti“ (Rom 5, 10). O jo gyvyb? rei?kiasi mūs? tik?jimo gyvenime, kuris prasideda Krik?tu, vystosi per klusnum? Dievo malonei ir tod?l yra gaivinamas vilties, kuri ?ventosios Dvasios veikimu vis atnaujinama ir tampa nepajudinama.

Būtent ?ventoji Dvasia, nuolat dalyvaudama Ba?ny?ios kelion?je, skleid?ia vilties ?vies? tikin?iuosiuose: ji ?vie?ia kaip niekada neg?stantis ?iburys, palaikydama mūs? gyvenim? ir duodama gyvybini? j?g?. Krik??ioni?koji viltis neapgauna ir nenuvilia, nes ji remiasi tikrumu, kad joks asmuo ar dalykas negali mūs? atskirti nuo Dievo meil?s: ?Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meil?s? Ar vargas? Ar priespauda? ar persekiojimas, ar badas, ar nuogumas, ar pavojus, ar kalavijas? [...] Ta?iau visa mes lengvai nugalime d?lei to, kuris mus pamilo. Ir a? esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik?tyst?s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb?s, nei auk?tumos, nei gelm?s, nei jokie kiti kūriniai negal?s mūs? atskirti nuo Dievo meil?s, kuri yra mūs? Vie?patyje Kristuje J?zuje“ (Rom 8, 35. 37–39). ?tai kod?l ?i viltis ne?lunga sunkum? akivaizdoje: ji remiasi tik?jimu ir yra maitinama meil?s, tod?l ?galina mus jud?ti pirmyn gyvenime. ?ventasis Augustinas ?ia tema ra?o: ?Bet kokiame gyvenime neapsieinama be ?i? trij? sielos polinki?: tik?ti, viltis, myl?ti“ [1].

4. ?ventasis Paulius yra labai realisti?kas. Jis ?ino, kad gyvenimas susideda i? d?iaugsm? ir skausm?, kad meil? i?bandoma did?jant sunkumams, o viltis atrodo be?lunganti kan?ios akivaizdoje. Ta?iau jis ra?o: ?Mes taip pat did?iuojam?s sielvartais, ?inodami, kad sielvartas gimdo i?tverm?, i?tverm? – i?bandyt? doryb?, i?bandyta doryb? – vilt?“ (Rom 5, 3–4). Apa?talui i?bandymai ir kan?ia yra ?prastos s?lygos tiems, kurie skelbia Evangelij? nesupratimo ir persekiojim? akivaizdoje (plg. 2 Kor 6, 3–10). Ta?iau tokiose situacijose pro tams? ??velgiama ?viesa: suvokiama, kaip evangelizacij? palaiko i? Kristaus kry?iaus ir prisik?limo kylanti galia. Tai skatina ugdyti su viltimi glaud?iai susijusi? doryb? – kantryb?. Pasaulyje, kuriame skub?jimas tapo nuolatiniu rei?kiniu, esame ?prat? nor?ti visko ir tuoj pat. Jau nebeturime laiko susitikimams, da?nai net ?eimose darosi sunku pabūti drauge ir ramiai pasikalb?ti. Skub?jimas i?stūm? kantryb? ir padar? didel? ?al? ?mon?ms. Tod?l kyla nekantrumas, nervingumas, kartais nepagr?stas smurtas, o tai lemia nepasitenkinim? ir u?sisklendim?.

Be to, ?iame interneto am?iuje, kai erdv? ir laik? i?stumia ??ia ir dabar“, kantryb? tampa nepageidautina. Jei vis dar geb?tume su nuostaba ?velgti ? kūrinij?, geriau suprastume kantryb?s svarb?. Laukti met? laik? kaitos ir j? vaisi?; steb?ti gyvūn? gyvenim? ir j? vystymosi ciklus; ?velgti su tokiu paprastumu kaip ?ventasis Pranci?kus, kuris lygiai prie? 800 met? para?ytoje Kūrinijos giesm?je kūrinij? suvok? kaip vien? didel? ?eim? ir saul? vadino ?sese“, o m?nul? – ?broliu“ [2]. I? naujo atrasti kantryb? labai naudinga mums patiems ir kitiems. ?ventasis Paulius da?nai mini kantryb? nor?damas pabr??ti, kaip svarbu tur?ti i?tverm?s ir pasitik?ti Dievo pa?adu. Ta?iau pirmiausia jis liudija, kad Dievas yra kantrus su mumis, jis yra ?i?tverm?s ir paguodos Dievas“ (Rom 15, 5). Kantryb?, kuri taip pat yra ?ventosios Dvasios vaisius, palaiko vilt? ir ?tvirtina j? kaip doryb? bei gyvenimo būd?. Tod?l mokykim?s da?nai pra?yti kantryb?s malon?s, kuri yra vilties dukt? ir kartu jos atrama.

Vilties kelias

5. ?i vilties ir kantryb?s sampyna i?ry?kina, kad krik??ioni?kasis gyvenimas yra kelias, kuriame taip pat reikia intensyvi? moment?, maitinan?i? ir stiprinan?i? vilt?, nepakei?iam? palydov?, ?galinan?i? ??velgti tiksl? – susitikim? su Vie?pa?iu J?zumi. Man patinka manyti, kad prie? pirmojo Jubiliejaus paskelbim? 1300 m. i?ankstin? prielaid? tam sudar? liaudi?kojo dvasingumo puosel?jamas malon?s kelias. Nedera pamir?ti ?vairi? form?, kuriomis atleidimo malon? buvo gausiai i?lieta ?ventai tikin?iajai Dievo tautai. Prisiminkime, pavyzd?iui, did?j? ?atleidim?“, ?ventojo Celestino V suteikt? tiems, kurie 1294 m. rugpjū?io 28 ir 29 dienomis, likus ?e?eriems metams iki popie?iaus Bonifaco VIII ?vent?j? met? paskelbimo, lank?si Akvilos Santa Maria di Collemaggio bazilikoje. Taigi Ba?ny?ia jau buvo patyrusi jubiliejin? gailestingumo malon?. O dar anks?iau, 1216 m., popie?ius Honorijus III patenkino ?ventojo Pranci?kaus pra?ym? suteikti atlaidus tiems, kurie lankysis Porciunkul?je per dvi pirm?sias rugpjū?io dienas. T? pat? galima pasakyti ir apie piligrimin? kelion? ? Santjago de Kompostel?: 1122 m. popie?ius Kalikstas II leido toje ?ventov?je ?v?sti Jubiliej? kiekvien? kart?, kai apa?talo Jokūbo ?vent? sutapdavo su sekmadieniu. Gerai, jog ?is ?i?pl?stas“ Jubiliejaus ?ventimo būdas t?siamas ir toliau, kad Dievo atleidimo galia palaikyt? ir lyd?t? bendruomeni? ir pavieni? ?moni? kelion?.

Neatsitiktinai piligrimyst? yra esminis kiekvieno Jubiliejaus elementas. I?siruo?imas ? kelion? būdingas ?mogui, einan?iam ie?koti gyvenimo prasm?s. Piligrimin? kelion? p?s?iomis itin padeda i? naujo atrasti tylos, pastang? ir esmini? dalyk? vert?. Taip pat ir ateinan?iais metais vilties piligrimai v?l keliaus senoviniais ir naujaisiais keliais siekdami intensyviai i?gyventi Jubiliej?. Pa?iame Romos mieste, greta ?prasto katakomb? ir Septyni? ba?ny?i? lankymo, bus siūlomi ir kiti tik?jimo mar?rutai. Keliavimas i? vienos ?alies ? kit?, tarsi tarp j? nebūt? sien?, i? vieno miesto ? kit?, kontempliuojant kūrinij? ir meno kūrinius, sudarys s?lygas branginti skirtingas patirtis ir kultūras, ne?tis savyje per mald? harmonizuot? gro??, skatinant? d?koti Dievui u? jo padarytus stebuklus. Piligrimini? kelioni? mar?rutuose ir Romos mieste esan?ios jubiliejin?s ba?ny?ios gal?s tapti dvasingumo oaz?mis, kuriose bus galima atsigaivinti tik?jimo kelion?je ir atsigerti i? vilties ?altini?, vis? pirma artinantis prie Sutaikinimo sakramento, nepakei?iamo tikros atsivertimo kelion?s atspirties ta?ko. Dalin?se Ba?ny?iose reik?t? ypa? pasirūpinti, kad kunigai ir tikintieji būt? parengti i?pa?in?iai ir sudaryta galimyb? atlikti individuali? i?pa?int?.

? ?i? piligrimin? kelion? ypa? nor??iau pakviesti Ryt? Ba?ny?i? tikin?iuosius, ypa? tuos, kurie jau yra visi?koje bendryst?je su Petro ?p?diniu. D?l savo i?tikimyb?s Kristui ir Ba?ny?iai tiek daug – da?nai iki mirties – kent?j?, jie turi jaustis ypa? laukiami ?iame Romos mieste, kuris yra taip pat j? Motina, kur saugoma daug j? buvimo atminimo ?enkl?. Katalik? Ba?ny?ia, praturtinta j? senovin?s liturgijos, Ba?ny?ios t?v?, vienuoli? ir teolog? teologijos bei dvasingumo, nori simboli?kai i?reik?ti sveting? j? ir j? broli? bei seser? ortodoks? pri?mim? tuo metu, kai jie jau i?gyvena Kry?iaus kelio piligrimyst?, da?nai yra priversti palikti savo kilm?s ?alis, savo ?vent?sias ?emes, i? kuri? smurtas ir nestabilumas gena juos ? saugesnes ?alis. Viltis suvokiant, kad jie yra mylimi Ba?ny?ios, kuri j? nepalieka, bet seka paskui juos, kad ir kur jie eit?, dar labiau sustiprins Jubiliejaus reik?m?.

6. ?ventieji 2025–ieji metai yra ankstesni? malon?s ?vyki? t?sinys. Per paskutin? eilin? Jubiliej? buvo per?engtas dviej? tūkstan?i? met? sukakties slenkstis nuo J?zaus Kristaus gimimo. V?liau, 2015 m. kovo 13 d., paskelbiau Ypating?j? jubiliej?, kurio tikslas – parodyti Dievo ?Gailestingumo veid?“ [3], pagrindin? Evangelijos ?ini? kiekvienam ?mogui kiekvienoje epochoje, ir ?galinti visus su juo susitikti. Dabar at?jo laikas naujam Jubiliejui, per kur? ?ventosios durys v?l bus pla?iai atvertos, kad būt? galima gyvai patirti Dievo meil?, su?adinan?i? ?irdyje patikim? i?ganymo Kristuje vilt?. Kartu ?ie ?ventieji metai ves mus ? dar vien? esmin? visiems krik??ionims sukakt?: 2033 m. bus ?ven?iamas Vie?paties J?zaus kan?ia, mirtimi ir prisik?limu ?vykdyto Atpirkimo dviej? tūkstantme?i? min?jimas. Taigi mūs? laukia did?i? ?vyki? pa?enklinta kelion?, kurioje Dievo malon? i? anksto pasitinka ir lydi ?mones, uoliai einan?ius tik?jimo keliu, pasi?ymin?ius veiklia meile ir i?tvermingai puosel?jan?ius vilt? (plg. 1 Tes 1, 3).

Remdamasis tokia ilga tradicija ir būdamas ?sitikin?s, jog ?ie Jubiliejiniai metai visai Ba?ny?iai bus intensyvi malon?s ir vilties patirtis, skelbiu, kad ?ventojo Petro bazilikos Vatikane ?ventosios durys bus atvertos 2024 m. gruod?io 24 d., taip prad?sime eilin? Jubiliej?. Kit? sekmadien?, 2024 m. gruod?io 29 d., atversiu ?vent?sias duris savo ?ventojo Jono katedroje Laterane, kurioje ?i? met? lapkri?io 9 d. bus ?ven?iamos 1700-osios jos pa?ventinimo metin?s. Po to 2025 m. sausio 1 d., per ?v?. M. Marijos Dievo Gimdytojos i?kilm?, bus atvertos ?ventosios durys Popie?i?kojoje ?ventosios Marijos Did?iojoje bazilikoje. Galiausiai sausio 5 d., sekmadien?, bus atvertos Popie?i?kosios ?v. Pauliaus u? Mūr? bazilikos ?ventosios durys. Paskutin?s trejos ?ventosios durys bus u?darytos ne v?liau kaip t? pa?i? met? gruod?io 28 d., sekmadien?.

Taip pat nustatau, kad 2024 m. gruod?io 29 d., sekmadien?, visose katedrose ir konkatedrose dieceziniai vyskupai ?v?st? ?vent?j? Eucharistij? i?kilmingai pa?ym?dami Jubiliejini? met? prad?i? pagal ?iai progai parengt? apeigyn?. ?ven?iant i?kilmes konkatedros ba?ny?ioje vyskup? gali pakeisti jo specialiai paskirtas delegatas. Piligrimin? kelion? i? sambūriui (collectio) pasirinktos ba?ny?ios ? katedr? tegu simbolizuoja vilties kelion?, vienijan?i? tikin?iuosius Dievo ?od?io ?viesoje. ?ios piligrimyst?s metu bus skaitomos ?io dokumento (bul?s) i?traukos ir ?mon?ms bus skelbiami Jubiliejaus atlaidai, kuriuos galima gauti pagal tame pa?iame apeigyne pateiktus nurodymus d?l Jubiliejaus ?ventimo dalin?se Ba?ny?iose. Per ?ventuosius metus, kurie dalin?se Ba?ny?iose baigsis 2025 m. gruod?io 28 d., sekmadien?, reikia pasirūpinti, kad Dievo tauta gal?t? visapusi?kai priimti tiek ?ini? apie Dievo malon?s vilt?, tiek jos veiksmingum? liudijan?ius ?enklus.

Eilinis Jubiliejus baigsis Popie?i?kosios ?ventojo Petro bazilikos ?vent?j? dur? u?darymu 2026 m. sausio 6 d. minint Vie?paties Apsirei?kim?. Tegul krik??ioni?kosios vilties ?viesa pasiekia kiekvien? ?mog? kaip visiems skirta Dievo meil?s ?inia! Ir tegul Ba?ny?ia būna i?tikima ?ios ?inios liudytoja visuose pasaulio kra?tuose!

Vilties ?enklai

7. Semdamiesi vilties i? Dievo malon?s taip pat esame kvie?iami j? i? naujo atrasti Vie?paties mums duodamuose laiko ?enkluose. Kaip teigia Vatikano II Susirinkimas, ?Ba?ny?ia visuomet privalo i?tyrin?ti laiko ?enklus ir ai?kinti juos Evangelijos ?viesoje. Ji daro tai, idant gal?t? kiekvienai kartai pritaikytu būdu atsakyti ? ?moni? keliamus am?inuosius dabartinio ir būsimojo gyvenimo prasm?s bei j? tarpusavio ry?io klausimus“ [4]. Tod?l būtina atkreipti d?mes? ? daugyb? pasaulyje esan?io g?rio aprai?k?, kad nepasiduotume pagundai manyti, jog esame u?valdyti blogio ir smurto. Ta?iau laiko ?enklus, kuriuose glūdi gelbstin?io Dievo buvimo trok?tan?ios ?mogaus ?irdies ilgesys, būtina paversti vilties ?enklais.

8. Tegul pirmasis vilties ?enklas būna taika pasaulyje, v?l panirusiame ? karo tragedij?. Pamir?usi praeities tragedijas ?monija patiria nauj? sunk? i?bandym?, kai daugyb? gyventoj? slegia ?iaurus smurtas. Kas dar laukia t? taut?, kurios jau tiek daug i?kent?jo? Kaip ?manoma, kad j? desperati?kas pagalbos ?auksmas neskatina taut? vadov? nutraukti daugyb?s regionini? konflikt? suvokiant galimas j? pasekmes pasauliniu mastu? Ar ne per didel? būt? svajon?, kad ginklai nutilt? ir nustot? griauti bei ?udyti? Jubiliejus mums primena, jog tie, kurie taps ?taikdariais“, bus vadinami ?Dievo vaikais“ (Mt 5, 9). Taikos poreikis yra i??ūkis visiems ir reikalauja imtis konkre?i? projekt?. Diplomatijos srityje tebūnie nenuilstamai stengiamasi dr?siai ir kūrybingai kurti deryb? erdves, kuriomis siekiama ilgalaik?s taikos.

9. ?velgti ? ateit? su viltimi taip pat rei?kia tur?ti entuziazmo kupin? gyvenimo vizij? ir j? perduoti. Deja, su liūdesiu tenka konstatuoti, kad daugelyje situacij? tokios perspektyvos trūksta. Pirmoji to pasekm? – prarandamas tro?kimas perduoti gyvyb?. Daugelyje ?ali? gimstamumas gr?smingai ma??ja d?l pa??lusio gyvenimo tempo, baim?s d?l ateities, darbo garantij? ir tinkamos socialin?s apsaugos stokos, taip pat socialini? modeli?, kuri? programas lemia pelno siekis, o ne rūpinimasis santykiais. Kitomis aplinkyb?mis ?kaltinti demografin? augim?, o ne kai kuri? kra?tutin? ir selektyv? vartotoji?kum?, yra vienas i? būd?, kaip nespr?sti problem?“ [5].

Atvirumas gyvybei drauge su atsakinga motinyste bei t?vyste yra planas, kur? Kūr?jas ?ra?? ? vyr? ir moter? ?irdis bei kūnus, misija, kuri? Vie?pats patik?jo sutuoktiniams ir j? meilei. Neatid?liotinai būtina, kad atsaking? valstybi? teis?kūr? ?tikinamai remt? tikin?i?j? bendruomen?s ir visa pilietin? visuomen? su visais j? sudaran?iais d?menimis. Juk jaun? ?moni? tro?kimas gimdyti sūnus ir dukteris i?rei?kia j? meil?s vaisingum? ir suteikia ateit? kiekvienai visuomenei; tai vilties klausimas: jis kyla i? vilties ir kuria vilt?.

Tod?l krik??ioni? bendruomen? turi būti pirmose gretose remdama poreik? kurti socialin? aljans? d?l vilties, jis turi būti ?traukus, o ne ideologinis, ir siekti ateities, pa?enklintos daugyb?s berniuk? ir mergai?i? ?ypsen?, – jie ateis u?pildyti tu??i? lop?i?, kuri? dabar gerokai per daug daugelyje pasaulio viet?. Ta?iau i? tikr?j? visiems reikia susigr??inti gyvenimo d?iaugsm?, nes ?mogus, sukurtas pagal Dievo paveiksl? ir pana?um? (plg. Pr 1, 26), negali pasitenkinti tik ka?kaip i?gyvendamas ar vegetuodamas, prisitaikydamas prie dabarties ir tenkindamasis vien materialia tikrove. Tai veda ? individualizm? ir ?lugdo vilt?, sukelia ?irdyje tvyrant? liūdes?, su?adinant? kart?l? ir nepakantum?.

10. Jubiliejaus metais būsime kvie?iami tapti ap?iuopiamais vilties ?enklais daugeliui broli? ir seser?, gyvenan?i? sunkiomis s?lygomis. Galvoju apie kalinius, netek? laisv?s, jie kasdien patiria ne tik ?kalinimo ?iaurum?, bet ir emocin? tu?tum?, taikomus suvar?ymus, o neretais atvejais ir pagarbos stok?. Siūlau vyriausyb?ms Jubiliejiniais metais imtis iniciatyv?, kurios sugr??int? vilt?; taikyti amnestijos ar bausm?s su?velninimo formas, kurios pad?t? ?mon?ms atgauti pasitik?jim? savimi ir pasitik?jim? visuomen?je; ?gyvendinti reintegracijos ? bendruomen? programas, kurios atitinkamai apimt? konkret? ?sipareigojim? laikytis ?statym?.

Tai senovinis, i? Dievo ?od?io kylantis raginimas, i?laikantis verting?, i?minties ra?tijoje glūdin?i? prasm?; juo raginama imtis gailestingumo ir i?laisvinimo akt?, leid?ian?i? prad?ti visk? i? naujo: ??v?site penkiasde?imtuosius metus ir paskelbsite laisv? kra?te visiems jo gyventojams“ (Kun 25, 10). Tai, kas buvo ?tvirtinta Moz?s ?statyme, perteikia prana?as Izaijas: ?Vie?pats patep? mane, kad ne??iau ger?j? naujien? vargdieniams. Pasiunt? mane paguosti prisl?gt?j?, paskelbti belaisviams laisv?s ir atidaryti kal?jimo duris kaliniams. Paskelbti Vie?paties malon?s met?“ (Iz 61, 1–2). ?iuos ?od?ius J?zus savo tarnyst?s prad?ioje i?tar? kaip savo paties skelbdamas, kad jame i?sipild? ?Vie?paties malon?s metai“ (plg. Lk 4, 18–19). Tegul tikintieji, ypa? ganytojai, visur pasaulyje ai?kina ?iuos dalykus, vienu balsu dr?siai reikalauja u?tikrinti orumo ne?eminan?ias s?lygas kaliniams, pagarb? ?mogaus teis?ms ir vis? pirma panaikinti mirties bausm?, kuri prie?tarauja krik??ioni? tik?jimui ir naikina bet koki? atleidimo bei atsinaujinimo vilt? [6]. Siekdamas parodyti kaliniams konkret? artumo ?enkl?, noriu pats kal?jime atidaryti ?vent?sias duris, kad jos tapt? jiems simboliu, kvie?ian?iu ?velgti ? ateit? su viltimi ir atnaujintu ?sipareigojimu gyventi.

11. Vilties ?enklus reikia rodyti ligoniams, esantiems namuose ar ligonin?je. Tebūna palengvintos j? kan?ios per juos lankan?i? ?moni? artum? ir jiems rodom? meil?. Gailestingumo darbai taip pat yra vilties darbai, ?adinantys ?irdyse d?kingumo jausmus. Reikia d?koti taip pat visiems sveikatos prie?iūros darbuotojams, kurie neretai sunkiomis s?lygomis vykdo savo misij? rūpestingai globodami ligonius ir pa?eid?iamiausius ?mones.

Taip pat dera ?traukiai ir visapusi?kai rūpintis ypa? sunkioje pad?tyje esan?iais, savo silpnum? patirian?iais ?mon?mis, tais, kuriuos kamuoja ligos ar negalia, smarkiai ribojan?ios j? asmenin? savaranki?kum?. Rūpinimasis jais yra ?mogaus orumo himnas, vilties giesm?, reikalaujanti sutartin?s visos visuomen?s veiklos.

12. Vilties ?enkl? reikia ir tiems, kurie patys j? reprezentuoja, būtent jaunuoliams. Deja, da?nai jiems tenka matyti, kaip ?lunga j? svajon?s. Negalime j? nuvilti, nes nuo j? entuziazmo priklauso ateitis. Malonu matyti juos tryk?tan?ius energija, pavyzd?iui, kai pasiraitoja rankoves ir savanori?kai ?sitraukia teikdami pagalb? nelaimi? ar socialini? sunkum? atvejais. Ta?iau liūdna matyti jaunuolius, netekusius vilties; kita vertus, nei?vengiama, kad dabartis pa?ym?ta melancholija ir nuoboduliu, kai ateitis neai?ki ir ne?adina svajoni?, kai studijos nesuteikia joki? perspektyv?, o darbo ar pakankamai stabilaus u?imtumo stoka grasina sunaikinti tro?kimus. Narkotik? iliuzija, nusi?engim? rizika ir trumpalaiki? dalyk? vaikymasis jaunuoliams kelia sumai?t? labiau nei kitiems, slepia gyvenimo gro?? bei prasm?, ver?ia juos slysti ? tamsias bedugnes ir stumia ? autodestrukcinius veiksmus. Tegu Jubiliejus suteikia Ba?ny?iai impuls? j? at?vilgiu: su nauju u?sidegimu rūpinkim?s paaugliais, studentais, jaunomis poromis, nauj?ja karta! Artumas jaunimui yra Ba?ny?ios ir pasaulio d?iaugsmas bei viltis!

13. Tegu netrūksta vilties ?enkl? migrantams, kurie palieka savo kra?t? ie?kodami geresnio gyvenimo sau ir savo ?eimoms. J? lūkes?i? netur?t? ?lugdyti i?ankstin?s nuostatos ir u?darumas; tebūna jie priimami pla?iai atvertomis rankomis, atsi?velgiant ? kiekvieno ?mogaus orum?, o ?? pri?mim? telydi atsakomyb?, kad niekam nebūt? atimta teis? kurti geresn? ateit?. Daugyb? tremtini?, perkelt?j? asmen? ir pab?g?li? d?l prie?taring? tarptautini? ?vyki? yra priversti b?gti, kad i?vengt? karo, smurto ir diskriminacijos; tebūnie jiems u?tikrintas saugumas ir galimyb? dirbti bei mokytis – tai būtina j? integracijai naujoje socialin?je aplinkoje.

Tegul krik??ioni? bendruomen? visada būna pasirengusi ginti silpniausi?j? teises. Did?iadvasi?kai ir pla?iai atverkime pri?mimo duris, kad niekam niekada netrūkt? geresnio gyvenimo vilties. Tegul mūs? ?irdyse skamba Vie?paties ?odis, did?iajame palyginime apie Paskutin? teism? bylojantis: ?Buvau keleivis, ir mane priglaud?te“, nes ?kiek kart? tai padar?te vienam i? ?it? ma?iausi?j? mano broli?, man padar?te“ (Mt 25, 35. 40).

14. Vilties ?enkl? nusipelno vyresnio am?iaus ?mon?s, da?nai patiriantys vienatv? ir apleistum?. Krik??ioni? bendruomen? ir pilietin? visuomen? yra pa?auktos bendradarbiauti siekdamos kart? sandoros, jos turi vertinti t? turt?, kur? sudaro vyresni? ?moni? buvimas, j? gyvenimo patirtis, sukaupta i?mintis ir ind?lis, kuriuo jie gali prisid?ti. 

Ypa? turiu omenyje senelius ir mo?iutes, kurie perduoda tik?jim? ir gyvenimo i?mint? jaunesn?ms kartoms. Tegul juos palaiko j? vaik? d?kingumas ir anūk? meil?: ?ie savo ruo?tu mato seneliuose savo ?aknis, randa supratim? ir sulaukia padr?sinimo.

15. I? visos ?irdies meld?iu vilties milijardams varg??, kuriems da?nai trūksta būtiniausi? gyvenimo reikmen?. Susiduriant su vis naujai kylan?iomis skurdo bangomis kyla gr?sm? apsiprasti ir rezignuoti. Ta?iau negalime nusukti aki? nuo dramati?k? situacij?, su kuriomis dabar susiduriame visur, ne tik tam tikruose pasaulio regionuose. Kasdien sutinkame varg?? ar nuskurdusi? ?moni?, kartais jie gali būti mūs? kaimynai. Da?nai jie neturi nei gyvenamojo būsto, nei pakankamai kasdienio maisto. Jie ken?ia nuo atskirties ir daugelio abejingumo. Skandalinga, kad pasaulyje, turin?iame mil?ini?k? i?tekli?, kuri? did?ioji dalis skiriama ginkluotei, varg?ai ?sudaro daugum? planetos gyventoj?, j? yra milijardai. Tarptautiniuose politiniuose ir ekonominiuose debatuose jie ?iandien minimi, ta?iau da?niau atrodo, kad j? problem? imamasi kaip pried?lio, tarsi privalomo klausimo ar periferinio dalyko, jei apskritai tai nelaikoma ?alutine ?ala. Konkre?iai ?gyvendinant tai, kas nutarta, tos problemos da?nai lieka paskutin?je vietoje“ [7]. Nepamir?kime, kad varg?ai beveik visada yra aukos, o ne kaltininkai.

?auktis vilties

16. Jubiliejus, pakartoja senov?s prana?? ?ini? ir primena mums, kad ?em?s g?ryb?s skirtos ne nedaugeliui privilegijuot?j?, bet visiems. Turt? savininkai turi būti dosnūs ir atkreipti d?mes? ? vargstan?i? broli? veidus. Ypa? galvoju apie tuos, kuriems trūksta vandens ir maisto: badas yra skandalinga mūs? ?monijos kūno ryk?t?, ir jis skatina visus rimtai i?tirti savo s??in?. Pakartoju savo raginim? ?u? pinigus, i?leid?iamus ginklams ir kitoms karin?ms i?laidoms, ?steigti Pasaulio fond?, skirt? badui galutinai panaikinti ir skurd?iausioms ?alims vystyti, kad j? gyventojai nesiimt? smurtini? ar apgauling? sprendim? ir nebūt? priversti palikti savo ?ali? ie?kodami oresnio gyvenimo“ [8].

Jubiliejaus met? proga nor??iau i?sakyti dar vien? ?irdyje kilus? kvietim?: jis skirtas turtingiausioms valstyb?ms, kad jos pripa?int? daugelio priimt? sprendim? mast? ir apsispr?st? atleisti skolas ?alims, kurios niekada negal?t? j? gr??inti. Tai ne tik did?iadvasi?kumo, bet ir teisingumo klausimas, kuris ?iandien i?kyla dar rim?iau d?l naujos mūs? ?sis?monintos neteisingumo formos: ?Tai tikra ?ekologin? skola“ – pirmiausia tarp ?iaur?s ir Piet?, – susijusi su prekybos disbalansu, turin?iu padarini? ekologijos srityje, ir su kai kuri? ?ali? neproporcingu gamtini? i?tekli? naudojimu istorijos t?km?je“ [9]. Kaip moko ?ventasis Ra?tas, ?em? priklauso Dievui, ir mes visi joje gyvename kaip ?ateiviai ir ?namiai“ (Kun 25, 23). Jei tikrai norime nutiesti keli? taikai pasaulyje, ?sipareigokime ?alinti sen?sias neteisingumo prie?astis, gr??inkime neteisingas ir ne?manomas apmok?ti skolas, pasotinkime alkstan?ius.

17. Art?jantys Jubiliejaus metai taip pat sutaps su visiems krik??ionims reik?minga sukaktimi. Sukanka 1700 met? nuo pirmojo did?iojo ekumeninio susirinkimo – Nik?jos Susirinkimo ?ventimo. Verta prisiminti, kad nuo apa?tal? laik? ganytojai ne kart? rinkdavosi ? susirinkimus aptarti doktrinos ir disciplinos klausim?. Pirmaisiais tik?jimo am?iais tiek krik??ioni?kuose Rytuose, tiek Vakaruose da?nai vykdavo sinodai, ir tai rodo, kaip svarbu buvo i?saugoti Dievo tautos vienyb? ir u?tikrinti i?tikim? Evangelijos skelbim?. Jubiliejiniai metai gal?s būti svarbi proga, leisianti konkre?iai i?reik?ti ?i? sinodin? form?, kuri? krik??ioni? bendruomen? ?iandien suvokia kaip vis reikalingesn? i?rai?k?, ?galinan?i? geriau atsiliepti ? evangelizacijos būtinyb?: visi pakrik?tytieji, kiekvienas su savita charizma bei tarnyste, yra drauge atsakingi, kad daugyb? vilties ?enkl? liudyt? Dievo buvim? pasaulyje.

Nik?jos Susirinkimas siek? i?saugoti Ba?ny?ios vienyb?, kuriai didel? gr?sm? k?l? J?zaus Kristaus dievi?kumo ir jo esmin?s lygyb?s su T?vu neigimas. Jame dalyvavo apie tris ?imtus vyskup?, kurie 325 m. gegu??s 20 d. sukviesti imperatoriaus Konstantino nurodymu susirinko imperatoriaus rūmuose. Po ?vairi? diskusij? jie visi, Dvasios malon?s padedami, sutar? d?l Tik?jimo simbolio, kur? ir ?iandien i?pa??stame sekmadieniais ?v?sdami Eucharistij?. Susirinkimo t?vai nor?jo prad?ti t? Simbol? pirm? kart? pavartodami formul? ?Mes tikime“ [10], liudydami, kad tame ?Mes“ visos Ba?ny?ios yra bendryst?je ir visi krik??ionys i?pa??sta t? pat? tik?jim?.

Nik?jos Susirinkimas yra epochin?s svarbos ?vykis Ba?ny?ios istorijoje. Jo metin?s kvie?ia krik??ionis susivienyti ?lovinant ir d?kojant ?ven?iausiajai Trejybei ir ypa? J?zui Kristui, Dievo Sūnui, esan?iam ?vienos prigimties su T?vu“ [11], aprei?kusiam mums ?? meil?s sl?pin?. Ta?iau Nik?jos Susirinkimas taip pat yra kvietimas visoms Ba?ny?ioms ir ba?nytin?ms bendruomen?ms toliau keliauti link regimos vienyb?s ir nenuilstamai ie?koti tinkam? form?, kad būt? galima visi?kai atitikti J?zaus maldos siek?: ?Tegul visi bus viena! Kaip tu, T?ve, manyje ir a? tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis ?tik?t?, jog tu esi mane siunt?s“ (Jn 17, 21).

Nik?jos Susirinkimas taip pat svarst? Velyk? datavimo klausim?. Iki ?iol skirtingi po?iūriai ? ?? klausim? neleid?ia ?v?sti pagrindinio mūs? tik?jimo ?vykio t? pa?i? dien?. Apvaizdos nulemt? aplinkybi? d?ka tai ?vyks būtent 2025 metais. Tebūnie tai raginimas visiems Ryt? ir Vakar? krik??ionims ?engti ry?ting? ?ingsn? siekiant vienyb?s d?l bendros Velyk? datos. Verta prisiminti, kad daugelis jau nebeprisimena a?tri? praeities polemik? ir nesupranta, kaip gali toliau egzistuoti susiskaldymas ?iuo klausimu.

?sitvirtinti viltyje

18. Viltis kartu su tik?jimu ir meile sudaro trejet? ?dievi?k?j? (teologini?) dorybi?“, i?rei?kian?i? krik??ioni?kojo gyvenimo esm? (plg. 1 Kor 13, 13; 1 Tes 1, 3). Pagal neatsiejam? j? tarpusavio dinamik? viltis savoti?kai suteikia orientacij?, nurodo tikin?iojo egzistencijos krypt? ir tiksl?. ?tai kod?l apa?talas Paulius mus ragina: ?D?iaukit?s viltyje, būkite kantrūs varge, i?tvermingi maldoje“ (Rom 12, 12). Taip, reikia, jog būtume ?pertek? vilties“ (plg. Rom 15, 13), kad gal?tume ?tikinamai ir patraukliai liudyti tik?jim? ir meil?, kuriuos ne?iojam?s ?irdyje; kad tik?jimas būt? d?iaugsmingas, meil? – entuziastinga; kad kiekvienas gal?t? dovanoti bent  ?ypsen?, draugyst?s gest?, broli?k? ?vilgsn?, nuo?ird? i?klausym?, nemokam? paslaug?, ?inodamas, jog J?zaus Dvasioje tai gali tapti vaisinga vilties s?kla tiems, kurie tai priima. Ta?iau kas yra mūs? vilties pagrindas? Norint tai suprasti, pravartu apsvarstyti mūs? vilties motyvus (plg. 1 Pt 3, 15).

19. ?Tikiu ? [...] am?in?j? gyvenim?“ [12]: taip i?pa??stamas mūs? tik?jimas, ir ?ie ?od?iai suteikia esmin? pagrind? krik??ioni?kajai vil?iai. ?Viltis yra dievi?koji doryb?, kurios d?ka trok?tame [...] am?inojo gyvenimo kaip savo am?inosios laim?s“ [13]. Vatikano II Susirinkimas teigia: ?Neturint dievi?ko pagrindo ir am?inojo gyvenimo vilties, kaip ?iandien da?nai regime, ?mogaus orumas kuo labiausiai pa?eid?iamas; lieka nei?spr?stos gyvenimo ir mirties, kalt?s ir skausmo m?sl?s, neretai paskandinan?ios ?mones neviltyje“ [14]. Ta?iau mes, ?velgdami ? b?gant? laik?, d?l vilties, kuria tapome i?gelb?ti, esame tikri, kad ?monijos ir kiekvieno i? mūs? istorija eina ne ? aklaviet? ar tamsi? bedugn?, bet ? susitikim? su ?lov?s Vie?pa?iu. Tad gyvenkime laukdami jo sugr??imo ir vildamiesi am?inai gyventi jame: būtent tokia dvasia mes savinam?s jaudinant? pirm?j? krik??ioni? maldos ?ūksn?, kuriuo baigiasi ?ventasis Ra?tas: ?Ateik, Vie?patie J?zau!“ (Apr 22, 20).

20. Mir?s ir prisik?l?s J?zus yra mūs? tik?jimo ?erdis. ?ventasis Paulius keliais ?od?iais, pavartodamas tik keturis veiksma?od?ius, i?sako ?? turin? ir perteikia mūs? vilties ??erd?“: ?Pirmiausia a? jums perdaviau, k? esu gav?s, būtent: Kristus numir? u? mūs? nuod?mes, kaip skelb? Ra?tai, jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas tre?i? dien?, kaip skelb? Ra?tai; jis pasirod? Kefui, paskui Dvylikai“ (1 Kor 15, 3–5). Kristus mir?, buvo palaidotas, prisik?l?, pasirod?. D?l mūs? jis patyr? mirties dram?. T?vo meil? Dvasios galia j? prik?l?, paversdama jo ?mogyst? pirmuoju am?inyb?s vaisiumi d?l mūs? i?ganymo. Krik??ioni?k?j? vilt? sudaro būtent tai: mirties akivaizdoje, kai, atrodo, viskas baigiasi, gauname tikrum?, kad d?l Kristaus, d?l Krik?tu mums perduotos jo malon?s, ?gyvenimas [...] tik pasikei?ia, bet nenutrūksta“ [15] am?inai. Krik?te palaidoti kartu su Kristumi, jame prisik?lusiame gauname naujo gyvenimo dovan?, kuri sugriauna mirties sien? ir paver?ia j? per?jimu ? am?inyb?.

Ir nors mirties, skausmingo i?siskyrimo, ver?ian?io atsisveikinti su tuo, kas mums brangu, akivaizdoje netinka jokia retorika, Jubiliejus suteiks mums galimyb? su did?iuliu d?kingumu i? naujo atrasti per Krik?t? gauto naujo gyvenimo, geban?io perkeisti dram?, dovan?. ?velgiant ? Jubiliej? svarbu prisiminti, kaip ?is sl?pinys buvo suprantamas nuo pirm?j? tik?jimo am?i?. Pavyzd?iui, ilg? laik? krik??ionys statydavo a?tuonkampio formos krik?tyklas (baptisterijas), ir net ?iandien galime gro??tis daugeliu senovini? krik?tykl?, i?laikiusi? toki? form?, pvz., Romoje esanti Laterano baptisterija. Tai simbolizuoja, kad krik?tykloje inauguruojama a?tuntoji diena, prisik?limo diena, pranokstanti ?prastin? savait?s ritm? ir taip atverianti laiko cikl? am?inyb?s matmeniui, am?inai trunkan?iam gyvenimui: tai tikslas, kurio siekiame savo ?emi?koje piligrimyst?je (plg. Rom 6, 22).

?tikinamiausiai ?i? vilt? liudija kankiniai, kurie, tvirtai tik?dami ? prisik?lus? Krist?, ?steng? i?si?ad?ti ?emi?kojo gyvenimo, kad nei?duot? savo Vie?paties. ?i? nesibaigian?io gyvenimo i?pa?in?j? yra kiekviename am?iuje, ir mūs? dienomis j? yra daug, galbūt daugiau nei bet kada anks?iau. Turime branginti j? liudijim?, kad mūs? viltis būt? vaisinga.

?ie kankiniai, priklausantys skirtingoms krik??ioni?koms tradicijoms, taip pat yra vienyb?s daigai, nes i?rei?kia kraujo ekumenizm?. Tod?l labai viliuosi, jog per Jubiliej? taip pat vyks ekumeninis ?ventimas, kad būt? i?ry?kintas ?i? kankini? liudijimo turtingumas.

21. Kas gi bus su mumis po mirties? Kartu su J?zumi u? ?io slenks?io rasime am?in?j? gyvenim?, kuris yra visi?ka bendryst? su Dievu, jo begalin?s meil?s kontempliavimas ir dalyvavimas joje. Tai, k? dabar i?gyvename viltimi, v?liau i?vysime tikrov?je. ?ventasis Augustinas ?iuo klausimu ra??: ?Kai a? priglusiu prie tav?s visu savimi, niekur man nebebus skausmo nei vargo, ir gyvas bus mano gyvenimas, visas pilnas tav?s“ [16]. Kas bus būdinga ?iai bendryst?s pilnatvei? Laim?. Laim? yra ?mogaus pa?aukimas, vis? siekiamas tikslas.

Ta?iau kas yra laim?? Kokios laim?s tikim?s ir trok?tame? Ne praeinan?io d?iugesio, efemeri?ko pasitenkinimo, kuris, kart? pasiektas, reikalauja vis daugiau ir daugiau, ?sukdamas godumo spiral?, kurioje ?mogaus siela niekada nepasotinama, bet lieka vis tu?tesn?. Mums reikia laim?s, kuri galutinai i?sipildo per tai, kas yra mūs? pilnatv?, t. y. per meil?, kad jau dabar gal?tume sakyti: ?Esu mylimas, tod?l esu; ir am?inai būsiu Meil?je, kuri nenuvilia ir nuo kurios joks dalykas ir joks asmuo niekada negal?s man?s atskirti.“ Dar kart? prisiminkime apa?talo ?od?ius: ?Esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaik?tyst?s, nei dabartis, nei ateitis, nei galyb?s, nei auk?tumos, nei gelm?s, nei jokie kiti kūriniai negal?s mūs? atskirti nuo Dievo meil?s, kuri yra mūs? Vie?patyje Kristuje J?zuje“ (Rom 8, 38–39).

22. Kita su am?inuoju gyvenimu susijusi tikrov? yra Dievo teismas tiek mūs? gyvenimo pabaigoje, tiek laik? pabaigoje. Mene da?nai m?ginta tai pavaizduoti – prisiminkime Mikeland?elo ?edevr? Siksto koply?ioje, – vadovautasi tos epochos teologine samprata ir siekta perteikti ?iūrovui baim?s jausm?. Yra teisinga labai s?moningai ir rimtai ruo?tis gyvenimo visumos apibendrinimo momentui, kartu visada turime tai daryti remdamiesi viltimi – dievi?k?ja dorybe, palaikan?ia gyvenim? ir leid?ian?ia nepasiduoti baimei. Dievo, kuris yra meil? (plg. 1 Jn 4, 8. 16), teismas bus grind?iamas meile, ypa? tuo, k? padar?me ar ko nepadar?me d?l vargstan?i?j?, tarp kuri? yra pats Teis?jas Kristus (plg. Mt 25, 31–46). Tod?l tai yra kitoks nei ?moni? ar ?emi?k?j? tribunol? teismas; jis turi būti suprantamas kaip tiesos santykis su Dievo meile ir su savimi pa?iu nesuvokiamame dievi?kojo gailestingumo sl?pinyje. ?ventajame Ra?te sakoma: ?Tokiais darbais tu pamokei savo taut?, kad teisus ?mogus turi myl?ti ?mones, ir savo vaikams davei ger? vilt?, nes suteiki vietos atgailai u? nuod?mes. [...] Kad, kai esame teisiami, tik?tum?s gailestingumo“ (I?m 12, 19. 22). Kaip ra?? Benediktas XVI, ?Teismo akimirk? patiriame bei priimame ?? jo meil?s pervir?? viso blogio pasaulyje ir mumyse at?vilgiu. Meil?s skausmas virsta mūs? i?gelb?jimu ir d?iaugsmu“ [17].

Taigi teismas yra susij?s su i?ganymu, kurio tikim?s ir kur? J?zus mums laim?jo savo mirtimi ir prisik?limu. Tod?l jis skirtas atverti mus galutiniam susitikimui su Vie?pa?iu. Kadangi ?iuo at?vilgiu negalima manyti, kad padarytas blogis likt? pasl?ptas, jis turi būti nuskaistintas, kad tapt? ?manomas mūs? galutinis susitikimas su Dievo meile. ?ia prasme suprantama reikm? melstis u? tuos, kurie baig? savo ?emi?k?j? kelion?, solidarus maldingas u?tarimas, kurio veiksmingumas grind?iamas ?vent?j? bendryste, bendru ry?iu, vienijan?iu mus Kristuje, kūrinijos pirmagimyje. Taigi Jubiliejiniai atlaidai maldos d?ka ypa? skirti tiems, kurie buvo prie? mus, kad jie sulaukt? visi?ko gailestingumo.

23. Atlaidai leid?ia mums suvokti, koks beribis yra Dievo gailestingumas. Neatsitiktinai seniau s?vokos ?gailestingumas“ ir ?atlaidai“ vartotos pakaitomis, o pastar?ja buvo siekiama i?reik?ti berib? Dievo atleidimo pilnatv?.

Atgailos sakramentas laiduoja, kad Dievas atleid?ia mūs? nuod?mes. Psalm?s ?od?iai kupini paguodos: ?Jis tas, kuris atleid?ia visas tavo nuod?mes ir i?gydo visas tavo ligas, jis tas, kuris atperka tavo gyvast? i? Duob?s ir apsupa tave meile ir gailestingumu. [...] Vie?pats yra gailestingas ir mylintis, l?tas supykti ir kupinas i?tikimos meil?s. [...] Jis elgiasi su mumis ne pagal mūs? nuod?mi? dyd? nei atmoka mums pagal mūs? kaltes. Juk kaip auk?tai nuo ?em?s yra dangūs, taip didi jo i?tikima meil? pagarbiai jo bijantiesiems; kaip toli yra Rytai nuo Vakar?, taip toli nuo mūs? jis i?sklaido mūs? nuod?mes“ (Ps 103, 3–4.8.10–12). Sakramentinis sutaikinimas yra ne tik gra?i dvasin? galimyb?, bet ir lemiamas, esminis bei būtinas ?ingsnis kiekvieno ?mogaus tik?jimo kelyje. Per j? leid?iame Vie?pa?iui sunaikinti mūs? nuod?mes, i?gydyti mūs? ?irdis, pakelti mus ir apkabinti, per j? Vie?pats mums atskleid?ia savo ?veln? ir gailesting? veid?. Juk n?ra geresnio būdo pa?inti Diev?, kaip priimti jo siūlom? susitaikinim? (plg. 2 Kor 5, 20), m?gautis jo atleidimu. Tod?l neatsisakykime i?pa?inties, bet i? naujo atraskime ?io gydan?io ir d?iuginan?io sakramento gro??, nuod?mi? atleidimo gro??!

Ta?iau, kaip ?inome i? asmenin?s patirties, nuod?m? ?palieka ?ym?“, ji turi pasekmes: ne tik i?orines, susijusias su ?vykdyto blogio padariniais, bet ir vidines, nes ?kiekviena, net ir lengvoji nuod?m? sukelia nesveik? prisiri?im? prie kūrini?; j? turi i?taisyti i?skaistinimas arba ?ia ?em?je, arba po mirties (skaistykloje)“ [18]. Taigi mūs? silpname, blogio paveiktame ?mogi?kajame būvyje lieka ?nuod?m?s liku?iai“. Jie pa?alinami per atlaidus, visada veikian?ius per Kristaus malon?: ?ventasis Paulius VI ra??, kad Kristus yra ?mūs? ’atlaidai‘“ [19]. Apa?tali?koji Penitenciarija paskelbs nuostatas, kaip gauti ir veiksmingai praktikuoti Jubiliejinius atlaidus.

Tokia visi?ko atleidimo patirtis negali neatverti mūs? ?ird?i? ir prot? poreikiui savo ruo?tu atleisti kitiems. Atleidimas nepakei?ia praeities, jis negali pakeisti to, kas jau ?vyko; ir vis d?lto atleidimas ?galina pakeisti ateit? ir gyventi kitaip, be apmaudo, kart?lio ir ker?to. Atleidimo nu?viesta ateitis leid?ia praeit? matyti kitomis, giedresn?mis akimis, net jei jos vis dar u?tvindytos a?ar?.

Per paskutin? Ypating?j? jubiliej? ?steigiau Gailestingumo misionierius, kurie ir toliau atlieka svarbi? misij?. Tevykdys jie ir per ateinant? Jubiliej? savo tarnyst?, gr??indami vilt? ir atleisdami kaskart, kai nusid?j?lis kreipiasi atvira ?irdimi ir atgailaujan?ia dvasia. Tegul jie būna susitaikymo ?rankiai ir padeda ?velgti ? ateit? su viltimi, kylan?ia i? ?irdies, i? T?vo gailestingumo. Tikiuosi, vyskupai gal?s pasinaudoti j? vertinga tarnyste, ypa? si?sdami juos ten, kur viltis yra sunkiai i?bandoma, pavyzd?iui, ? kal?jimus, ligonines ir ten, kur trypiamas asmens orumas, ? situacijas, kur daugiausia vargo ir nuosmukio, kad niekam nebūt? atimta galimyb? gauti Dievo atleidim? ir paguod?.

24. Auk??iausi? vilties liudijim? parodo Dievo Motina. Joje matome, kad viltis yra ne lengvabūdi?kas optimizmas, bet malon?s dovana gyvenimo tikrov?je. Kaip ir kiekviena mama, kaskart ?velgdama ? savo Sūn?, ji galvojo apie jo ateit? ir, be abejo, jos ?irdyje liko ?sir??? tie ?od?iai, kuriuos jai ?ventykloje i?tar? Simeonas: ??tai ?is skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsik?limui. Jis bus prie?taravimo ?enklas, – ir tavo pa?ios siel? pervers kalavijas“ (Lk 2, 34–35). Ir kry?iaus pap?d?je, matydama ken?iant? ir mir?tant? nekalt? J?z?, nors ir kamuojama nepakeliamo skausmo, ji pakartojo savo ?taip“, neprarasdama vilties ir pasitik?jimo Vie?pa?iu. Taip ji bendradarbiavo d?l mūs?, kad i?sipildyt? tai, k? skelb? jos Sūnus, ?jog reikia, kad ?mogaus Sūnus daug kent?t?, būt? seniūn?, auk?t?j? kunig? bei Ra?to ai?kintoj? atmestas, nu?udytas ir po trij? dien? prisikelt?“ (Mk 8, 31); per ?? i? meil?s paaukot? skausm? ji tapo mūs? Motina, Vilties motina. Neatsitiktinai liaudi?kajame pamaldume ?ven?iausioji Mergel? tradici?kai vadinama Stella maris – ?iuo titulu i?rei?kiama tikra viltis, kad audringose gyvenimo permainose Dievo Motina ateina mums ? pagalb?, palaiko mus ir kvie?ia pasitik?ti bei toliau viltis.

Tod?l nor??iau priminti, kad Gvadalup?s Dievo Motinos ?ventov? Meksikoje ruo?iasi 2031 m. ?v?sti Mergel?s Marijos pirmojo apsirei?kimo 500-?sias metines. Per jaun?j? Jon? Didak? Dievo Motina pasiunt? revoliucin? vilties ?ini?, kuri? ir ?iandien kartoja visiems piligrimams ir tikintiesiems: ?Argi ?ia esu ne a?, tavo motina?“ [20] Pana?i ?inia aidi daugyb?je marijini? ?ventovi? visame pasaulyje, ? kurias gausiai keliauja piligrimai, savo rūpes?ius, vargus ir lūkes?ius patik?dami Dievo Motinai. Tegul Jubiliejiniais metais ?ventov?s būna ?ventomis pri?mimo vietomis ir privilegijuotomis vilties puosel?jimo erdv?mis. Kvie?iu piligrimus, atvykstan?ius ? Rom?, sustoti pasimelsti ?io miesto Marijos ?ventov?se, pagerbti Mergel? Marij? ir ?auktis jos globos. Esu ?sitikin?s, kad visi, ypa? ken?iantieji ir vargstantieji, gal?s patirti tos labiausiai i? vis? mam? mylin?ios, niekada savo vaik? nepaliekan?ios Motinos artum?, Motinos, kuri ?ventajai Dievo tautai yra ?tikros vilties ir paguodos ?enklas“ [21].

25. Keliaudami link Jubiliejaus atsigr??kime ? ?vent?j? Ra?t? ir ?siklausykime ? ?iuos mums skirtus ?od?ius, raginan?ius ie?koti ?prieglobs?io mums duotoje viltyje. Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro u?dang? vidun, kur u? mus kaip pirmtakas ??eng? J?zus“ (?yd 6, 18–20). Tai stiprus raginimas niekada neprarasti mums suteiktos vilties, tvirtai jos laikytis ir rasti prieglobst? Dieve.

?taigus inkaro ?vaizdis padeda suvokti mūs? turim? stabilum? ir saugum? atsidūrus audringuose gyvenimo vandenyse, jei pasikliaujame Vie?pa?iu J?zumi. Audros niekada mūs? ne?veiks, nes esame ?sitvirtin? malon?s viltimi, ?galinan?ia mus gyventi Kristuje nugalint nuod?m?, baim? ir mirt?. ?i viltis, daug didesn? u? kasdien? pasitenkinim? ir gyvenimo s?lyg? ger?jim?, pakyli mus anapus i?bandym? ir skatina keliauti nei?leid?iant i? aki? didingo tikslo, ? kur? esame pa?aukti – Dangaus.

Tod?l art?jantis Jubiliejus bus ?ventieji metai, pa?enklinti nebl?stan?ios, Dieve glūdin?ios vilties. Tegul jie padeda mums i? naujo atrasti būtin? pasitik?jim? tiek Ba?ny?ia, tiek visuomene, tiek tarpasmeniniais, tiek tarptautiniais santykiais, tiek puosel?jant kiekvieno ?mogaus orum? ir pagarb? kūrinijai. Tegul mūs? tik?jimo liudijimas būna pasaulyje tikros vilties raugas, skelbiantis nauj? dang? ir nauj? ?em? (plg. 2 Pt 3, 13), kur gal?sime gyventi teisingai, taut? santarv?je laukdami Vie?paties pa?ado i?sipildymo.

Nuo ?iol leiskim?s patraukiami vilties, kad ji per mus pasklist? tiems, kurie jos trok?ta. Tegul mūs? gyvenimas jiems byloja: ?Pasitik?k Vie?pa?iu ir būk stiprus! Tur?k dr?sos ir pasitik?k Vie?pa?iu!“ (Ps 27, 14). Tegul vilties stipryb? pripildo mūs? dabart?, kai su pasitik?jimu laukiame sugr??tant Vie?paties J?zaus Kristaus, kuriam ?lov? ir garb? dabar ir ateinan?iais am?iais.

Paskelbta Romoje, Laterano ?v. Jono bazilikoje, 2024 m. gegu??s 9-?j?, mūs? Vie?paties J?zaus Kristaus ?engimo ? dang? i?kilm?s dien?, dvyliktaisiais mano pontifikato metais.

PRANCI?KUS

Nuorodos

[1] Augustinas. Serm., 198 augm., 2.

[2] Plg. Fontes Franciscani, 263, 6.10.

[3] Plg. Pranci?kus. Bul? d?l Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo Misericordiae vultus, (2015 m. baland?io 11 d.), 1–3.

[4] Vatikano II Susirinkimas. Pastoracin? konstitucija apie Ba?ny?i? ?iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes (1965 m. gruod?io 7 d.), 4.

[5] Pranci?kus. Enciklika Laudato si' apie rūpinim?si bendraisiais namais (2015 m. gegu??s 24 d.), 50.

[6] Plg. Katalik? Ba?ny?ios katekizmas, 2267.

[7] Pranci?kus. Laudato si' , 49.

[8] Pranci?kus. Enciklika Fratelli tutti apie brolyb? ir socialin? draugyst? (2020 m. spalio 3 d.), 262.

[9] Pranci?kus. Laudato si', 51.

[10] Nik?jos simbolis: H. Denzinger – A. Schönmetzer. Enchiridion Symbolorum definitionum et declarationum de rebus fidei et morum, 125.

[11] Ten pat.

[12] Apa?tal? simbolis: H. Denzinger – A. Schönmetzer. Enchiridion Symbolorum definitionum et declarationum de rebus fidei et morum, 30.

[13] Katalik? Ba?ny?ios katekizmas, 1817.

[14] Vatikano II Susirinkimas. Gaudium et spes, 21.

[15] Romos mi?iolas. D?kojimo giesm? u? mirusiuosius I.

[16] Augustinas. I?pa?inimai, X, 28.

[17] Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi (2007 m. lapkri?io 30 d.), 47.

[18] Katalik? Ba?ny?ios katekizmas, 1472.

[19] Paulius VI. Apa?tali?kasis lai?kas Apostolorum limina (1974 m. gegu??s 23 d.), II.

[20] Nican Mopohua, 119.

[21] Vatikano II Susirinkimas. Dogmin? konstitucija apie Ba?ny?i? Lumen gentium (1964 m. lapkri?io 21 d.), 68.