蜜桃交友

J臈zuit懦 mokyklos praeityje daug nuveik臈 ir 拧iandien daug prisideda, kad Evangelijos 啪ini膮 i拧girst懦 jaunosios kartos 啪mon臈s. J臈zuit懦 mokyklose, nuo seno pasi啪ymin膷iose auk拧tu mokymo lygiu, reikia visada atsiminti, kad veiklos ir gyvenimo centre turi b奴ti J臈zus. J臈zuitai per savo mokykl懦 mokymo programas ir per sielovadin臋 veikl膮 mokyklose siekia, kad jauni 啪mon臈s gal臈t懦 susidurti su Evangelija, mokyt懦si tarnauti kitiems ir taip prisid臈ti prie bendrojo g臈rio k奴rimo.

Pasak Pranci拧kaus, 拧iais laikais reikia naujos ugdymo paradigmos, reikia parodyti jaunam 啪mogui platesn寞 akirat寞 u啪 vien savo asmenin臋 s臈km臋, reikia pad臈ti atrasti tikr膮j膮 gyvenimo pilnatv臋, pad臈ti naudojant asmenines dovanas ir 寞g奴d啪ius, bendradarbiaujant su kitais, kurti humani拧kesn臋 ir broli拧kesn臋 visuomen臋 ir pasaul寞. Turime pereiti nuo 鈥瀉拧鈥� kult奴ros prie 鈥瀖es" kult奴ros. 艩vietimo kokyb臈 turi b奴ti matuojama ne pagal ekonominius rezultatus, bet pagal humani拧kumo lyg寞. O tai rei拧kia, kad, 拧veitimo ir ugdymo proceso centras ir tikslas turi b奴ti 啪mogus. I拧kelti 啪mog懦 寞 centr膮 rei拧kia matyti kitus, ypa膷 tuos, kurie yra m奴s懦 visuomen臈s paribiuose ir kuriems ne tik reikia m奴s懦 pagalbos, bet ir jie gali mus daug ko i拧mokyti.

Popie啪ius 拧ia proga dar kart膮 primena asmeninio pavyzd啪io svarb膮 ugdymo procese. Geriausias ugdymo b奴das yra rodyti pavyzd寞. Taip J臈zus ugd臈 savo mokinius. Ir j臈zuitai yra pa拧aukti tai daryti savo mokyklose. Tod臈l labai svarbu padaryti visk膮, kas 寞manoma, kad pedagogai egzistenci拧kai suprast懦 拧寞 pa拧aukim膮.

Ugdymas pana拧us 寞 s臈j膮, apie kuri膮 psalmininkas sako: 鈥濳as s臈ja su a拧aromis, ima derli懦 d啪i奴gaudamas鈥� (plg. Ps 126, 5). Ugdymas yra ilgalaik臈, didel臈s kantryb臈s reikalaujanti u啪duotis, kurios rezultatai ne i拧 karto matosi. Net J臈zus ugdydamas savo mokinius ne i拧 karto sulauk臈 rezultat懦. Ta膷iau jis buvo kantrus. Jis ir toliau mus moko, kad ugdyti 鈥� tai kantriai, atkakliai su meile laukti, sakoma popie啪iaus kalboje, 寞teiktoje atsakingiesiems u啪 sielovad膮  j臈zuit懦 mokyklose. (jm / Pope)