蜜桃交友

Prat臋sdamas mintis apie nenykstan膷ios krik拧膷ioni拧kosios vilties pagrind膮, apie kur寞 kalba prie拧 pat mi拧par懦 prad啪i膮 paskelbta ir visuotinei Ba啪ny膷iai 寞teikta 2025 met懦 jubiliejaus bul臈 Spes non confundit, Romos vyskupas Pranci拧kus patikino, kad vilties pagrindas yra Kristus, kuris 寞啪eng臈 寞 dang懦 ir T臈vo 拧ird啪iai patik臈jo m奴s懦 啪mogi拧kum膮 su visais jo l奴kes膷iais ir klausimais, kad suteikt懦 mums paguod啪ian膷i膮 vilt寞, jog ten, kur jis yra, b奴sime ir mes, suvienyti tos pa膷ios garb臈s.

Norime 拧v臋sti 拧i膮 vilt寞 鈥� 寞 mirus寞 ir prisik臈lus寞 Krist懦 寞si拧aknijusi膮 vilt寞 鈥� j膮 priimti ir per b奴sim膮 jubiliej懦 skelbti visam pasauliui, pa啪ym臈jo popie啪ius ir t臋s臈: J臈zus nu啪eng臈 iki m奴s懦, kad gal臈tume pakilti iki T臈vo; jis nusileido 啪emyn, kad vest懦 auk拧tyn; nusileido 寞 啪em臈s gilum膮, kad dangus atsivert懦 vir拧 m奴s懦. Jis sunaikino m奴s懦 mirt寞, kad am啪inai tur臈tume gyvenim膮. 

Viltis palaiko m奴s懦 gyvenimo kelion臋 ir tada, kai ji vingiuota ir varginanti; atveria mums kelius 寞 ateit寞, kai slegia nusivylimas ir pesimizmas; parodo, kad g臈ris yra galimas, kai atrodo, kad blogis ima vir拧懦; nuramina nes臈kmi懦 ir nuod臈m臈s apsunkint膮 拧ird寞; leid啪ia svajoti apie nauj膮 啪moni拧kum膮 ir 寞diegia dr膮sos kurti broli拧k膮 ir seseri拧k膮, taik懦 pasaul寞 tuomet, kai atrodo, kad neverta 寞sipareigoti.

Kiekvienam i拧 m奴s懦 reikia vilties 鈥� m奴s懦 i拧vargintiems ir 啪aizdotiems gyvenimams, tiesos, gerumo ir gro啪io i拧tro拧kusioms 拧irdims, m奴s懦 svajon臈ms, kuri懦 jokia tamsa negali nuslopinti. Visa, kas m奴s懦 viduje ir i拧or臈je 拧aukiasi vilties ir, mums to net ne啪inant, ie拧ko Dievo artumo, t臋s臈, Pranci拧kus pasidalydamas 啪inomo teologo Romano Guardinio 寞啪valgomis. R. Guardinis tvirtino, kad m奴s懦 gyvenamas laikotarpis gali atrodyti kaip atsitolinimo nuo Dievo metas, kai pasaulis prisipildo daiktais ir Vie拧paties 沤odis nu啪engia. Ta膷iau anot jo, jei i拧au拧 diena, ir ji tikrai i拧au拧, kai tamsuma bus 寞veikta, 啪mogus klaus Dievo: 鈥濾ie拧patie, kur buvai?鈥� Tuomet jis v臈l i拧girs atsakym膮; 鈥濳aip niekada arti tav臋s!鈥�. Pasak R. Guardinio, t臋s臈 Pranci拧kus, galb奴t Dievas yra artimesnis m奴s懦 ledynme膷iui nei barokui su savo ba啪ny膷i懦 puo拧numu, viduram啪iams su simboli懦 gausa, ankstyvajai krik拧膷ionybei su jaunatvi拧ka dr膮sa mirties akivaizdoje. Bet jis laukia, kad mes liktume jam i拧tikimi. I拧 to gali kilti tik臈jimas, ne ma啪iau pagr寞stas, i拧 ties懦 galb奴t grynesnis, bet kuriuo atveju intensyvesnis, nei kada nors buvo vidinio turtingumo laikais. Broliai, seserys, prisik臈l臋s ir 寞 Dang懦 寞啪eng臋s Vie拧pats tesuteikia mums malon臋 vilt寞 atrasti, j膮 skelbti ir kurti, meld臈 u啪baigdamas homilij膮 popie啪ius. (SAK / Pope)