?e?tini? mi?parai. ?Dievas ?iandien kaip niekad arti!“
Prat?sdamas mintis apie nenykstan?ios krik??ioni?kosios vilties pagrind?, apie kur? kalba prie? pat mi?par? prad?i? paskelbta ir visuotinei Ba?ny?iai ?teikta 2025 met? jubiliejaus bul? Spes non confundit, Romos vyskupas Pranci?kus patikino, kad vilties pagrindas yra Kristus, kuris ??eng? ? dang? ir T?vo ?ird?iai patik?jo mūs? ?mogi?kum? su visais jo lūkes?iais ir klausimais, kad suteikt? mums paguod?ian?i? vilt?, jog ten, kur jis yra, būsime ir mes, suvienyti tos pa?ios garb?s.
Norime ?v?sti ?i? vilt? – ? mirus? ir prisik?lus? Krist? ?si?aknijusi? vilt? – j? priimti ir per būsim? jubiliej? skelbti visam pasauliui, pa?ym?jo popie?ius ir t?s?: J?zus nu?eng? iki mūs?, kad gal?tume pakilti iki T?vo; jis nusileido ?emyn, kad vest? auk?tyn; nusileido ? ?em?s gilum?, kad dangus atsivert? vir? mūs?. Jis sunaikino mūs? mirt?, kad am?inai tur?tume gyvenim?.
Viltis palaiko mūs? gyvenimo kelion? ir tada, kai ji vingiuota ir varginanti; atveria mums kelius ? ateit?, kai slegia nusivylimas ir pesimizmas; parodo, kad g?ris yra galimas, kai atrodo, kad blogis ima vir??; nuramina nes?kmi? ir nuod?m?s apsunkint? ?ird?; leid?ia svajoti apie nauj? ?moni?kum? ir ?diegia dr?sos kurti broli?k? ir seseri?k?, taik? pasaul? tuomet, kai atrodo, kad neverta ?sipareigoti.
Kiekvienam i? mūs? reikia vilties – mūs? i?vargintiems ir ?aizdotiems gyvenimams, tiesos, gerumo ir gro?io i?tro?kusioms ?irdims, mūs? svajon?ms, kuri? jokia tamsa negali nuslopinti. Visa, kas mūs? viduje ir i?or?je ?aukiasi vilties ir, mums to net ne?inant, ie?ko Dievo artumo, t?s?, Pranci?kus pasidalydamas ?inomo teologo Romano Guardinio ??valgomis. R. Guardinis tvirtino, kad mūs? gyvenamas laikotarpis gali atrodyti kaip atsitolinimo nuo Dievo metas, kai pasaulis prisipildo daiktais ir Vie?paties ?odis nu?engia. Ta?iau anot jo, jei i?au? diena, ir ji tikrai i?au?, kai tamsuma bus ?veikta, ?mogus klaus Dievo: ?Vie?patie, kur buvai?“ Tuomet jis v?l i?girs atsakym?; ?Kaip niekada arti tav?s!“. Pasak R. Guardinio, t?s? Pranci?kus, galbūt Dievas yra artimesnis mūs? ledynme?iui nei barokui su savo ba?ny?i? puo?numu, viduram?iams su simboli? gausa, ankstyvajai krik??ionybei su jaunatvi?ka dr?sa mirties akivaizdoje. Bet jis laukia, kad mes liktume jam i?tikimi. I? to gali kilti tik?jimas, ne ma?iau pagr?stas, i? ties? galbūt grynesnis, bet kuriuo atveju intensyvesnis, nei kada nors buvo vidinio turtingumo laikais. Broliai, seserys, prisik?l?s ir ? Dang? ??eng?s Vie?pats tesuteikia mums malon? vilt? atrasti, j? skelbti ir kurti, meld? u?baigdamas homilij? popie?ius. (SAK / Pope)
