Popie啪ius: aplinkos griovimas, kaip ir neveikimas, yra sunki kalt臈
Kasmet duomenys apie klimat膮 vis blogesni, tod臈l reikia skubios aplinkos ir asmen懦 apsaugos. Aplinkos griovimas yra sunkus nusi啪engimas prie拧 Diev膮. Tai nuod臈m臈, kuri kelia pavoj懦 visiems 啪mon臈ms, ypa膷 turintiems ma啪iausiai resurs懦, neturtingiausiems, nors jie ma啪iausiai prisideda prie poveikio klimatui. Pavojus kyla visoms gyvoms b奴tyb臈ms ir ekosistemoms.
Atsid奴r臈me prie拧 skirtingas, bet susijusias sistemines krizes: klimato kait膮, bio寞vairov臈s praradim膮, aplinkos degradavim膮, globali膮 nelygyb臋, apsir奴pinimo maistu neu啪tikrintum膮, prast臈jan膷ias bendruomeni懦 oraus gyvenimo s膮lygas. Nors tokios problemos turi b奴ti sprend啪iamos kartu, ta膷iau, pabr臈啪臈 popie啪ius, daugiausia atsakomyb臈s turi prisiimti turtingiausios ir labiausiai i拧sivys膷iusios tautos. G20 priklausan膷ios valstyb臈s i拧meta 80 procent懦 vis懦 拧iltnamio efekt膮 lemian膷i懦 duj懦, o 46 neturtingiausios 拧alys 鈥� tik vien膮 procent膮, bet j懦 populiacijos patiria daugiausia nuostoli懦, nes neturi galimybi懦 juos amortizuoti. J懦 at啪vilgiu egzistuoja tam tikra 鈥瀍kologin臈 skola鈥�, kuri膮 reikia pripa啪inti.
Popie啪i拧kosios socialini懦 moksl懦 akademijos sesijoje pateikti duomenys taip pat liudija tragi拧k膮 tikrov臋, jog moterims ir vaikams tenkanti na拧ta yra neproporcingai didel臈, neretai didesn臈 u啪 tenkan膷i膮 vyrams, turintiems prieig膮 prie didesni懦 resurs懦 ir didesn寞 mobilum膮. Vaikai, d臈l savo am啪iaus ir brandos proces懦, yra labiau fizi拧kai ir psichologi拧kai paveikiami neigiam懦 klimato kaitos ir aplinkos tar拧os pasekmi懦.
Atsisakymas imtis skubi懦 veiksm懦, kad nuo 啪mogaus sukeltos klimato kaitos b奴t懦 apsaugoti pa啪eid啪iamiausi 啪mon臈s, yra sunki kalt臈 ir 啪mogaus orumo nepaisymas, pakartojo popie啪ius, prid奴r臋s, jog tvariai pa啪angai trukdo tar拧i懦 pramon臈s 拧ak懦 pl臈拧rus trumpalaik臈s naudos siekimas ir dezinformacija, kuri kelia sumai拧t寞 ir kliudo bendroms pastangoms pakeisti krypt寞.
Pasak Pranci拧kaus, jis kar拧tai remia Popie啪i拧kosios socialini懦 moksl懦 akademijos nari懦 suformuotus principus, pirmiausia kvietim膮 kartu, greitai ir ry啪tingai keisti krypt寞. Antra, b奴tina stengtis, kad 拧ilt臈jimo kreiv臈s kilimas 啪enkliai suma啪臈t懦 per artimiausius 25 metus, tuo pat metu 拧alinant priklausomyb臋 nuo i拧kastini懦 energijos 拧altini懦. Tre膷ia, reikia prad臈ti 拧alinti i拧 atmosferos anglies dioksid膮: tai ne vienos kartos darbas, bet mums pad臈s pats gamtos geb臈jimas atsinaujinti. Ketvirta, b奴tina saugoti tai, k膮 turime, 鈥� Amazon臈s ir Kongo baseinus, okeanus, dirbamas 啪emes ir kitk膮.
艩i holistin臈 prieiga, 寞skaitant ugdym膮 naujiems gyvenimo stiliams, padeda kovoti su klimato kaita, saugoti gyvyb臋 palaikan膷ias ekosistemas ir spr臋sti biologin臈s 寞vairov臈s nykimo ir nelygyb臈s krizes, pabr臈啪臈 popie啪ius Pranci拧kus. (RK / Pope)
