Popie啪ius: godumas griauna, o brolyb臈 kuria
1963 m. spalio 9 d. did啪iul臈 kaln懦 nuo拧liau啪a u啪griuvo hidroeletrin臈s rezervuar膮 Vajonto sl臈nyje, sukeldama did啪iul臋 vandens bang膮, kuri persiliejusi per u啪tvank膮 nu拧lav臈 i拧tisus kaimus, nusine拧dama 1 910 啪moni懦 gyvybi懦.
Popie啪ius pa啪ym臈jo, kad Vajonto gyventojai i拧 Beluno provincijos, atvyk臋 寞 Rom膮 pasimelsti prie apa拧talo 拧v. Petro kapo su labai sunkiu atminimo ir kan膷ios kr奴viu 拧irdyse, yra tarsi prisik臈limo vilties banga, 寞 katastrofi拧k膮 naikinimo bang膮 atsiliep臋 atminimo ir atstatymo dr膮sa.
鈥濫sate k奴r臈jai ir liudytojai 拧i懦 prisik臈limo s臈kl懦, kuri懦 啪iniasklaida gali nepasteb臈ti, ta膷iau jos yra brangios akyse Dievo, kuris yra 鈥瀉tsik奴rim懦 specialistas鈥�, nes nuo mirties kapo prad臈jo naujo am啪inojo gyvenimo istorij膮.鈥�
Pranci拧kus pa啪ym臈jo, kad u啪tvankos katastrof膮 suk臈l臈 ne projekto ydos ar klaidos statant u啪tvank膮, bet tai, kad nor臈ta statyti dirbtin寞 rezervuar膮 netinkamoje vietoje: pelno logika buvo i拧kelta auk拧膷iau u啪 r奴pinim膮si 啪mogumi ir jo gyvenama aplinka, patikino Pranci拧kus. 鈥濳atastrofi拧k膮 nevilties bang膮 suk臈l臈 godumas. Godumas griauna, o brolyb臈 kuria鈥�, 鈥� prid奴r臈 popie啪ius.
Anot jo, tai neapsakomai aktualu. Aplinkos apsauga yra ne ekologinis rei拧kinys, o antropologinis klausimas. Jis saisto 啪mogaus gyvenim膮 pagal tai, kaip K奴r臈jas j寞 numat臈 ir sutvark臈, ir yra susij臋s su visais mumis, su visos pasaulin臈s visuomen臈s ateitimi.
M奴s懦 bendrieji namai gri奴va d臈l t懦 pa膷i懦 prie啪as膷i懦: godumo, pelno ir tur臈jimo kliedesio, d臈l kuri懦 啪mogus jau膷iasi es膮s visagalis. Anot Pranci拧kaus, tai 鈥� apgaul臈, nes esame k奴riniai, o m奴s懦 prigimtis pra拧o, kad veiktume pasaulyje pagarbiai ir r奴pestingai, saugodami, o ne naikindami ribos jausm膮, kuris rei拧kia ne ma啪臈jim膮, o pilnatv臈s galimyb臋. Kas nesugeba saugoti rib懦, tas niekad negal臈s 啪engti 寞 priek寞, prid奴r臈 popie啪ius. (SAK / Pope)
