蜜桃交友

Mi拧i懦 homilij膮 popie啪ius prad臈jo primindamas 拧ios dienos Evangelijos ir pirmojo skaitinio i拧 Jonos knygos 啪od啪ius. 鈥濲臈zus tar臈: 鈥濫ikite paskui mane!鈥� [...] Ir tuojau, palik臋 tinklus, juodu nu臈jo su juo.鈥� (Mk 1, 17鈥�18). 鈥濧t臈jo Jonai Vie拧paties 啪odis: 鈥濳elkis ir eik 寞 Ninev臋, t膮 did寞 miest膮, ir paskelbk jam, k膮 a拧 tau sakau.鈥� Paklusdamas Vie拧paties 啪od啪iui, Jona pakilo ir nuvyko 寞 Ninev臋.鈥� (Jon 3, 1鈥�3).

鈥濪ievo 啪odis i拧laisvina 艩ventosios Dvasios gali膮, 鈥� sak臈 Pranci拧kus. 鈥� Tai galia, kuri patraukia 啪mog懦 prie Dievo, kaip tai padar臈 tiems jauniems 啪vejams, nutviekstiems J臈zaus 啪od啪i懦. Tai galia, kuri siun膷ia pas kitus, kaip atsitiko su Jona, i拧keliavusiu pas tuos, kurie buvo nutol臋 nuo Vie拧paties. Taigi 啪odis traukia prie Dievo ir siun膷ia pas kitus. Jis nepalieka m奴s懦 u啪sidariusi懦 savyje, bet i拧ple膷ia 拧ird寞, priver膷ia pakeisti krypt寞, pakeisti 寞pro膷ius, atveria naujas galimybes, atveria ne寞sivaizduojamus horizontus.鈥�

J臈zus 鈥� Dievo 沤odis 鈥� trok拧ta, kad taip atsitikt懦 su kiekvienu i拧 m奴s懦, t臋s臈 popie啪ius. Kaip pirmuosius mokinius, taip ir mus J臈zus nori i拧judinti i拧 m奴s懦 kasdien臈s rutinos. Jis kvie膷ia mus kartu su juo i拧plaukti 寞 j奴r膮 d臈l kit懦. 沤odis su啪adina misij膮, padaro mus Dievo pasiuntiniais ir liudytojais pasauliui, kuriame skamba daugyb臈 啪od啪i懦, bet i拧 tikr懦j懦 jis negirdi 啪od啪io, kurio yra i拧tro拧k臋s. Popie啪ius pamin臈jo kelis garsius 拧ventuosius, kuriems Dievo 啪od啪io skaitymas ir kontempliavimas suteik臈 nauj膮 misij膮: krik拧膷ioni懦 vienuolyst臈s pradinink膮 拧v. Antan膮, 拧v. K奴dik臈lio J臈zaus Teres臋, 拧v. Pranci拧k懦 Asy啪iet寞.

Vis d臈lto 啪inome, kad daugeliui 啪moni懦 taip nenutinka. Da啪nai ir mes girdime Dievo 啪od寞, ta膷iau jis pro vien膮 aus寞 寞eina, pro kit膮 i拧eina. Kod臈l taip yra? Galb奴t tod臈l, kad esame kurti 拧iam 啪od啪iui. Esame u啪valdyti t奴kstan膷io 啪od啪i懦, bet Dievo 啪od寞 praleid啪iame pro ausis. Girdime j寞, bet nesiklausome; klausom臈s, bet nesilaikome jo; laikom臈s jo, bet neleid啪iame, kad jis mus skatint懦 keistis. Ta膷iau, pasak Pranci拧kaus, rim膷iausia tokio kurtumo prie啪astis yra ta, kad mes 拧iuo 啪od啪iu nesimeld啪iame.

Toliau homilijoje gr寞啪臋s prie 拧io sekmadienio Evangelijos teksto popie啪ius atkreip臈 d臈mes寞 寞 du 啪vej懦 atsako 寞 J臈zaus 啪od寞 momentus: jie paliko tinklus ir nu臈jo su J臈zumi.

Jie paliko valt寞 ir tinklus, paliko vis膮 iki tol gyvent膮 savo gyvenim膮. I拧 ties懦 mums labai sunku palikti tai, kas mums teikia saugum膮, palikti savo 寞pro膷ius. Ta膷iau tie, kurie atsako 寞 Dievo kvietim膮, kurie priima jo 啪od寞, i拧silaisvina i拧 tinkl懦, 寞 kuriuos buvo 寞sipainioj臋, nes gyvasis 啪odis suteikia nauj膮 prasm臋 gyvenimui, gydo su啪eist膮 atmint寞. Antrasis momentas 鈥� palik臋, kas buvo praeityje, mokiniai nusek臈 paskui J臈z懦. Jo 啪odis, i拧laisvindamas mus i拧 praeities ir dabarties pinkli懦, daro mus brand啪iais priimti ties膮 ir meil臋, atgaivina 拧ird寞, j膮 supurto, apvalo nuo veidmainyst臈s, pripildo vilties.

鈥濨roliai ir seserys, tegul Dievo 啪od啪io sekmadienis padeda mums su d啪iaugsmu sugr寞啪ti prie tik臈jimo, kuris gimsta klausantis J臈zaus, gyvojo Dievo 沤od啪io. Sugr寞啪kime prie 拧altinio, kad gal臈tume pasi奴lyti pasauliui gyvojo vandens, kurio jis pats neranda, 鈥� sak臈 Pranci拧kus. 鈥� Aplink mus, visuomen臈je, socialiniuose tinkluose, skamba daug triuk拧ming懦 啪od啪i懦, o mes stenkim臈s visada gird臈ti gelbstint寞 拧veln懦 Dievo 啪od寞.鈥� (jm / Pope)