蜜桃交友

Dykuma 鈥� tai tu拧膷ia vieta, kur nevyksta joks bendravimas, o balsas 鈥� tai komunikavimo priemon臈. 艩ie du dalykai atrodo vienas su kitu nesuderinami, ta膷iau Jono Krik拧tytojo asmenyje jie susijungia, sak臈 popie啪ius.

Apie Dievo karalyst臋 Jonas kalba prie Jordano up臈s, netoli tos vietos, kur prie拧 daug am啪i懦 i拧rinktoji tauta 寞啪eng臈 寞 pa啪ad臈t膮j膮 啪em臋. Jis tarsi sako, kad jei norime klausytis Dievo, turime sugr寞啪ti 寞 t膮 dykum膮, kurioje jis keturiasde拧imt met懦 lyd臈jo, saugojo ir ugd臈 savo taut膮. 艩iuo atveju dykuma 鈥� tai tylos ir esm臈s vieta, kur 啪mogus negali gai拧ti laiko nereikalingiems dalykams, bet turi susitelkti 寞 tai, kas b奴tina. Pasak Pranci拧kaus, 拧io sekmadienio Evangelija mums primena, kad jei norime s臈kmingai t臋sti gyvenimo kelion臋, turime atsikartyti vis懦 perteklini懦 dalyk懦. 鈥濭erai gyventi rei拧kia ne apsunkinti save tuo, kas nereik拧minga, bet atsikratyti to, kas nereikalinga, rei拧kia atid啪iai per啪velgti save ir stengtis suvokti, kas i拧 ties懦 yra svarbu Dievo akivaizdoje, o kas yra tik tu拧膷ia啪od啪iavimas ir nereikalingi tar拧alai.鈥�

鈥濼aip prieiname prie antrojo 拧ios sekmadienio Evangelijoje pabr臈啪to dalyko 鈥� balso, 鈥� t臋s臈 Pranci拧kus. 鈥� Balsas yra priemon臈, kuria i拧rei拧kiame tai, k膮 galvojame ir ne拧iojam臈s 拧irdyje. 沤odis yra susij臋s su tyla, nes juo i拧rei拧kiame tai, kas subr臋sta viduje, k膮 suprantame 寞siklaus臋 寞 Dvasios bals膮. Jei 啪mogus nemoka tyl臈ti, jam sunku pasakyti k膮 nors gera; tuo tarpu kuo rimtesn臈 tyla, tuo stipresnis 啪odis.鈥�

Jonas Krik拧tytojas yra atgailos 啪mogus, kvie膷iantis 寞 atgail膮, yra liudytojas, kurio 啪od啪iai teka i拧 拧irdies. 艩tai kod臈l jo balsas nelieka nei拧girstas, bet sugeba paveikti kit懦 gyvenimus ir padaryti daug gera. 鈥濼ad melskime Marij膮, tylos Mergel臋, 鈥� paragino popie啪ius, 鈥� kad ji pad臈t懦 mums branginti tyl膮 ir kad taptume patikimais balsais, skelbian膷iais jos S奴naus at臈jim膮.鈥� (jm / Pope)